| Lietuvių
pavardžių žodyne (Vilnius, 1989 T. II. P. 424-425) randame pavardes Pelanỹs
(Kaunas); Pelãnius (Biržai, Varėna); Pelãnis (Biržai, Ignalina, Joniškis
(Molėtų raj.), Salakas (Zarasų raj.), Šiauliai); Pelẽnis (Anykščiai, Kelmė,
Kaltanėnai (Švenčionių raj.), Kaltinėnai (Šilalės raj.), Kuršėnai,
Kurtuvėnai (Šiaulių raj.), Kražiai (Kelmės raj.), Raudėnai (Šiaulių raj.),
Subačius (Kupiškio raj.), Šaukėnai (Kelmės raj.), Šiauliai, Užventis (Kelmės
raj.), Varniai (Telšių raj.). Kaip matome Lietuvoje sutinkama tarminė
asmenvardžio forma Pelãnius ir kitos bei forma Pelẽnis. Visi šie
asmenvardžiai daugiausia paplitę šiaurinėje Lietuvoje.
Pelãniškių kaimo vardas yra kilęs iš asmenvardžio
tarminės formos Pelãnis, Pelanỹs ir kitų su priesaga -iškiai. Toks kaimo
vardas rodo, kad toje vietoje gyveno žmogus arba žmonės tokia pavarde ir ten
jiems priklausė žemė.
Mano galva, kalbininkų oficialiuose atsakymuose
kaimo vardas kildinimas iš bendrinio žodžio pelenaĩ, bet šiuo atveju
kabininkai visai nekreipia dėmesio į tai, kad kaimo vardas yra kilęs ne iš
bendrinio žodžio, o iš pavardės Pelanỹs, Pelãnius, Pelãnis
ir pan. Tarmės
atstovai teigia, kad šis kaimo vardas įvairiuose dokumentuose sutinkamas
jau 300 metų, todėl seną pavardės tarminę formą Pelanỹs, Pelãnius ar Pelãnis
manyčiau, reikia išsaugoti, nes kiek žinau pavardės neliteratūrinamos ir
literatūrinti jų nereikėtų.
Mano išvada tokia: Pelaniškių kaimo vardą reikėtų
išsaugoti.
Humanitarinių mokslų dr. Jonas Jurkštas
Istorinių vietovardžių tyrinėtojas
2003-04-01
|
