Žiniasklaida 

Pirmoji apžvalga "Lietuvių Etninė kultūra internete 2002 m." buvo atlikta prieš metus. Nutarta apžvalgą pakartoti po metų, įvertinant pokyčius ir išryškinant problemas. Didesnį dėmesį skyrėme regionų formavimo situacijai.

Įvairių visuomenės grupių kuriamas interneto svetaines galime skirstyti į keletą rūšių:

1. Skirtos etninei kultūrai. Visa vardo sritis išperkama specializuotu pavadinimu, svetainės nuolat atnaujinamos, prižiūrimos, skelbiama informacija apie renginius, įvykius, konkrečiai atspindint jos paskirtį.

2. Papildoma informacija iš daugelio šaltinių apie etninę kultūrą. Šiose svetainėse galima rasti informacijos apie daugelį temų, o siekiant didinti lankomumą "prisegama" ir etninės kultūros tema. Tokios svetainės nėra orientuotos į vieną temą, jose galime rasti informacijos apie muziką, menus, sportą ir t. t.

3. Švietėjiškai orientuotos svetainės. Šias svetaines dažniausiai kuria ir palaiko universitetai, mokyklos, kitos švietimo įstaigos arba fondai. Etninės kultūros tema šiose svetainėse būna kaip informacija apie papildomą dėstomą dalyką.

4. Komercinės svetainės. Jose informacija apie etninę kultūrą įtraukiama kaip verslo objektas ir gvildenama tik gauti pelnui, parduoti prekę ar paslaugą.

Interneto svetainės:

Etninės kultūros globos taryba infomaciją apie save skelbia Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje. http://daugenis.mch.mii.lt/etno/ataskaita2002.htm - Čia talpinama Etninės kultūros globos tarybos ataskaita. Tai grynai informacinio pobūdžio puslapis. Svetainės kūrėjas supažindina lankytojus su Tarybos veikla, užduotimis, darbo specifika ir atliktais darbais.

http://www.vdu.lt/Etno/index_lt.html - Lietuvių etninė kultūra. Šioje svetainėje, kuri veikia Vytauto Didžiojo universiteto tarnybinėje stotyje, pateikiama susisteminta ir konkretizuojama medžiaga apie liaudies architektūrą, tradicinį maistą, liaudies dailę, religines liaudies apeigas, yra ir labai įdomi, bet labai negausi informacija apie tautos būdą. Informacijos kiekis mažokas, dauguma nuorodų neveikia, informacija praleista arba atnaujinama. Tame pačiame universitete veikia ir kita internetinė svetainė http://www.vdu.lt/Humanities/et_stpr_lt.htm, kurioje galime rasti konkrečią informaciją apie etnologijos ir folkloristikos katedros studijų programas. Tai tarsi prie nevisai paruoštos aukščiau paminėtos svetainės papildymas.

http://www.vpu.lt/lt/padal.apiek/15 - Vilniaus pedagoginio universiteto Baltų priešistorės katedra. Ši universiteto svetainės dalis skirta ne tiek supažindinti skaitytoją su etnine kultūra, kiek pakviesti jį studijuoti šą sritį. Čia galime pamatyti jau tokius žinomus mums mokslo žmones, kaip L. Klimką, E. Jovaišą ir kitus.

http://www.pprc.lt/etnine/index.htm - Lietuvos pedagogų profesinės raidos centras. Šio centro rubrikų medyje pateikiama etninė kultūra, etninės kultūros ugdymas mokyklose, čia skelbiama informacija apie naujausius projektus, lankytojai supažindinami su lietuvių kalendoriniais papročiais, patiekiamas L. Klimkos sudarytas kalendorius, pristatoma projekto kūrybinė grupė.

http://www.ku.lt/hmf/baltu_kalbotyra/ - Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra. Šioje svetainės dalyje, kuri yra kaip papildoma informacija, pateikiamosw žinios apie katedrą, jos vykdomus darbus, naujausius projektus, konferencijas, apie galimybes studijuoti etninę kultūrą.

http://www.lfcc.lt/ - Lietuvos liaudies kultūros centras. Aprašydamas veiklą Lietuvos liaudies kultūros centras nurodo, kad yra taikomojo mokslinio metodinio pobūdžio įstaiga, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos delegavimu vykdanti valstybės kultūros politikos nuostatas. Interneto svetainėje yra kaupiama ir viešai rodoma informacija apie etninės kultūros paveldą ir šiuolaikines jos įgyvendinimo formas. Pakankamai seno dizaino, tačiau labai informatyvi svetainė pateikia skaitytojams informaciją apie centro administracinę struktūrą, visų metų kultūrinius renginius, garso įrašus ir spaudos publikacijas, taip pat čia skelbiami seni "Liaudies kultūros" žurnalų numeriai.

http://www.etno.lt - Vilniaus etninės veiklos centras. Šios svetainės kūrėjai stengiasi pateikti kuo daugiau medžiagos, susijusios su Vilniaus miesto ir apylinkų etnine veikla. Čia galima rasti informacijos apie renginius, šventes, mokymus ir daug kitos informacijos. Vilniaus etninės veiklos centras daugiausia žinių pateikia apie rengiamus seminarus, supažindina su liaudies kalendoriaus tradicinėmis šventėmis ir šeimos tradicijomis, čia gausu kvietimų studijuoti senuosius amatus ir folklorą, dainas ir šokius, kurių mokoma kiekvieną savaitę. Tinklalapis atnaujinamas labai retai ir šiuo metu intensyviai pildomas.

http://palepe.tinklapis.lt - Kauno tautinės kultūros centras. Ši svetainė, kurią rengia Rasa Ambraziejienė ir Jūris Ambraziejus, skirta Kauno miesto ir regiono etninės kultūros plėtrai. Joje yra labai konrečiai išdėstyti etninės kultūros mokymo planai, klasių užsiėmimai, anonsuojamos parodos, knygos ir ateinančių metų veiklos kryptys. Daugiausia dėmesio svetainėje skiriama jaunimui, jo ugdymui, neformaliam suaugusiųjų švietimui, etninėms šventėms, amatams, menams.

http://www.muge.lt/Knygos/index.phtm?kat=161&virs=158 - Super.lt parduotuvė. Galima pastebėti, kad etninė kultūra vis giliau skverbiasi į komercines duomenų bazes, internetines parduotuves ir t. t. Šiuose komerciniuose interneto vartuose muge.lt prie kitų, jau seniai parduodamų prekių atsirado ir knygos apie etninę kultūrą, tačiau galima pastebėti, kad tokio pobūdžio produkcija nėra labai populiari, literatūros katalogas šia tema mažokas, o daugumą knygų sudaro informacija apie nelietuvškas etnines grupes.

http://www.romuva.lt/ - Lietuvos Romuvos bendrija. Pagrindinis šios interneto svetainės tikslas - skleisti senovės baltų tikėjimo idėjas. Svetainės kūrėjai ir redaktoriai labai daug dėmesio skiria ir etninei kultūrai. Čia apstu informacijos apie naujausius renginius, visada skelbiami naujausi straipsniai iš įvairių leidinių, medžiaga apie įvairių tradicinių amatų puoselėtojus, pateikiamas tradicinių etninių lietuvių švenčių sąrašas, visada skelbiamas metų pradžioje. Yra informacijos apie folkloro ansamblius, labai daug nuorodų į kitas etninę kultūrą propaguojančias svetaines. Visai neseniai pradėtas projektas apie tradicines lietuvių liaudies dainas, sudaryta duomenų bazė, projekto kūrėjai renka dainas, jas skelbia ir skirsto pagal tematiką, kilmę, vietovę ir t. t.

http://ausis.gf.vu.lt/eka/ - Lietuvių etninės kultūros antologija. Tinklalapis paruoštas anglų kalbą suprantančiam skaitytojui, pateikiama apibendrinta informacija apie lietuvių liaudies tradicines dainas, šokius, amatus, meną, liaudies mediciną, etnoastronomiją, tarmes, nacionalinius drabužius, senovės religiją ir mitologiją. Šis puslapis – tai puikus mūsų krašto kultūros įvadas.

http://www.tradicija.lt - Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės. Tinklalapį galima pavadinti virtualia paroda ir rakursu gyvosios išlikusios tradicijos link. Šiame puslapyje galima pamatyti labai daug darbų pavyzdžių, publikacijų, informacijos apie liaudies menininkus, jų kūrinius, pateikiami rankdarbai, analizuojami jų tapatumai, skirtumai, pateikiama kūrinių detalių raida ir analizė nuo senovinių laikų iki dabar.

http://aidenis.mch.mii.lt/kankles/ - Lietuviškos kanklės. Tai labai geras ir vos ne vienintelis R. Apanavičiaus 1996 m. paruoštas interneto tinklalapis apie kankles. Šioje svetainėje anglų kalba yra publikuojama paskutinė tyrinėjimų medžiaga apie tradicinį senovišką lietuvių instrumentą – kankles.

Ne visos svetainės išsilaiko, nors būna sumanytos gerai. Vienas toks pavyzdys - http://www.folkloras.lt/- Folkloro ir Verdingio svetainė. Ši interneto svetainė padaryta naudojant plačiai paplitusį CMS variklį (konteksto valdymo sistema). Svetainę sukūrę autoriai tikėjosi, kad geras jso pavadinimas garantuos lankytojų antplūdį, todėl pati svetainė buvo palikta likimo valiai, jos atnaujinimu neužsiimta. Prieš porą savaičių paskelbtas jos uždarymas. Kol kas ji dar egzistuoja, joje galime rasti puikių nuorodų į folklorinių ansamblių svetaines.

Regionai

Europos Sąjungoje aktyviai remiamas regionų, turinčių istorinius-kultūrinius ypatumus, formavimas. Lietuvoje taip pat vis aktyviau keliamas Lietuvos regionų klausimas. Kaip keturi Lietuvos regionai ir Mažoji Lietuva atskleidžiami internete?
http://samogitia.mch.mii.lt/ - multimedijos svetainė "Žemaitija". Ją kuria Žemaičių kultūros draugijos redakcija ir prie jos veikiantis Informacinis kultūros centras. Gerai sutvarkytoje svetainėje skaitytojas gali rasti labai plačią informaciją apie Žemaitijos istoriją, kultūrą, kalbą, tautosaką ir lankytinas vietas. Labai didelis dėmesys skiriamas etninei kultūrai, daug informacijos pateikiama žemaičių tarme. Interneto svetainė tikrai aktuali, atnaujinama, skelbiama visa informacija apie žurnalą "Žemaičių žemė", laikraštį "Samogitia", spausdinama aktualiausia informacija ir pranešimai dėl "Žemaičių parlamento" veiklos, nušviečiama žemaitiška spauda, kultūra, tautiniai drabužiai, kalendorinės šventės, valgiai, pateikiama prozos antologija. Čia yra informacijos ir apie seminarus, konferencijas ir kitą naudingą mokslinę informaciją.

http://www.vdu.lt/Etno/index.lt - svetainė "Lietuvių etninė kultūra". Tai Liaudies buities muziejaus ir Nacionalinio muziejaus virtualios parodos foje. Projekto autorius Stasys Gutautas (Liaudies buities muziejaus direktorius). Virtualioje parodoje rasime labai gausią ekspoziciją, kurioje pristatytos visos Lietuvos tautinės mažumos, žemaičiai net du kartus ("Žemaitija", "Žemaitijos parkų ir muziejų kelias"). Galima pasiklausyti porą žemaitiškų dainų.
Yra ir Lietuvių etninė kultūra: atidarome "Liaudies dailę" - ji dar neparengta, atidarome "Religines liaudies apeigas" – taip pat nėra. "Maistas" yra ir dar pora buitinių dalykų. Ten pat galima paskaityti apie šitos svetainės kūrėjų požiūrį į etninę kultūrą: "Vienas didžiausių etninės kultūros trūkumų yra tai, kad dažnai apsiribojama tik savo tauta. Etninė kultūra sureikšminama, ji laikoma aukštesnio lygio kultūra nei kaimyninių kraštų kultūros." (Svetainę tvarko Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas).

Apie Lietuvos etnografinių regionų problemas rašė "Žemaičių žemė" (2002, Nr.4). Jau iš to straipsnio galima numatyti, ką rasime internete. Bandymai rasti Aukštaitiją buvo nevaisingi. Šiek tiek pretenduoti į regioniškumą gali nebent "Aukštaičių akademija", tačiau kalbama, jog dėl lėšų trūkumo ji priversta apriboti savo veiklą. "Žemaičių žemėje" rašoma, kad "apie aukštaičių kultūrinius sambūrius šiandien už Aukštaitijos ribų beveik iš viso nieko nežinoma". Matyt, Aukštaitijos regioniškumas tiesiog sutampa su lietuviškumu. Bet dėl to šiek tiek kenčia etninė kultūra, kuri visada susijusi su konkrečia etnine teritorija. Todėl Aukštaitija išsibarsčiusi, pasklidusi po internetą įvairiose svetainėse. Tai pirmiausia muziejų svetainės. Tokia svetainė, pavyzdžiui, yra www.nalsia.lt. Joje galima sužinoti ir apie muziejuje saugomus eksponatus bei krašto etninę kultūrą.

Molėtų etnokosmologijos centras (http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html) skelbia apie savo veiklą, organizuojamas šventes, ekskursijas bei konferencijas.

Įvairus tinklalapių dizainas, vieni yra "sausi", formaliai perteikiantys informaciją, kituose žymu daugiau meninių pastangų.

Suvalkijos regione nėra vieningos regioninės etnokultūrinės organizacijos. Yra tik atskiros kultūrinės organizacijos, susijusios su konkrečia vietove ar kultūrine tradicija. Jų tinklalapiai - www.kudirkosfondas.lt, www.marijampole.aps.lt ir kt. Bet informacijos apie Suvalkijos etnokultūrą internete nėra.
"Dzūkija" interenete – tai konditerijos įmonė, o "Dainava" – siuvimo įmonė ir lietuviškas midus. Apibūdindamas Liaudies buities muziejaus ekspoziciją, S. Gutautas teigia. kad  "mažiausiai čia rodoma Dzūkija ir Mažoji Lietuva". Nors dzūkai pastaruoju metu labai suaktyvėję, bet jų veikla interneto dar nesiekia.

Mažosios Lietuvos regionas neturi suformavęs vientisos krašto pristatymo internete idėjos, nors informacijos, išbarstytos po įvairiausias svetaines, yra daug. Daug istorinių ir dabartinių regioninių žemėlapių skelbia www.geocities.com/kociubaitis/vilius.html. Daugumoje jų matyti Mažoji Lietuva, ypač Vištyčio kraštas.
Pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus proga parengta svetainė http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/, kurioje gausu informacijos apie Mažąją Lietuvą. Svetainė www.MažojiLietuva.lt yra Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" svetainė. Joje skelbiami tekstai apie Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Rajonai yra sukūrę informacines svetaines, tokias, kaip www.jurbarkas.lt, www.silute.lt ir kt. Be bendros informacijos apie miestą ir rajoną, yra ir regiono etnokultūros žinių.

Išvados

Šiuolaikinio interneto platybėse galima rasti daug kartų minimus žodžius "etninė kultūra", "etnokultūra", tačiau dauguma svetainių juos mini prabėgomis, visai negvildendamos klausimų, temų, nepateikdamos jokių idėjų, tiesiog paminėdamos tai kaip vieną iš egzistuojančių saviveiklos šakų. Labai daug yra privačių idėjų kurti internetines svetaines apie etninę kultūrą, tačiau trūksta žinių - ne vien apie etnokultūrą, bet ir apie interneto svetainių kūrimo technologijas. Tokių svetainių gyvavimo ciklas trunka apie metus, tada jos miršta ir būna pamirštos. Yra tik keletas (gal net pora) profesionalių svetainių, orientuotų skleisti etnines idėjas visuomenėje. Su jomis dirba profesionalai, kurių duona yra kultūros sklaida.

Regionai internete. Apžvalga rodo, jog Lietuva dar neturi darnios regioninės savimonės. Labai skiriasi atskirų regionų savimonės intensyvumas. Internete aiškiai regima Žemaitiją, o kiti regionai neturi vientiso paveikslo ir, vadinasi, savimonės. Jeigu kitiems regionams pavyktų susikurti etnokultūrines svetaines, tai padėtų ugdyti ir regioninę savimonę. Būtina sutelkti regionų pastangas ir kurti regionams atstovaujančias svetaines internete. Tokios svetainės turėtų kaupti regiono savitumą rodančią informaciją, skelbiančią regiono istoriją, kultūrą ir ypač etninę kultūrą.

Parengė Jonas Trinkūnas

2003-12-01