2014 m. rugsėjo 12 d. Gargžduose įvyko etninės
kultūros specialistų, pedagogikos mokslo ir kultūros darbuotojų
bei Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etninės kultūros globos
tarybų narių bendra konferencija Etninės kultūros ugdymas
švietimo, kultūros įstaigų ir bendruomenių sąveika.
Renginys naujų mokslo metų pradžioje, pasitinkant 2015-uosius
Etnografinių regionų metus, pasiteisino su kaupu, dalyvių pagal
registraciją susirinko net 99. Konferencijos dalyvius pasveikino
Klaipėdos r. mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Be teorinių
etninės kultūros ir etnologijos giluminių gijų ir praktinių
ugdymo formų bei būdų, buvo aptarti ir juridiniai ugdymo programų
ir projektų įgyvendinimo klausimai bei perspektyvos. Konferencijos
organizatoriai ir informacijos skleidėjai: Etninės kultūros globos
taryba, Klaipėdos universiteto Humanitarinis fakultetas, Kretingalės
kultūros centras, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga.
Didesnė dalis pranešėjų buvo iš Klaipėdos universiteto, kitų
mokslinių institucijų bei įstaigų (daugiau žr.:
http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Kvietimas-i-konferencija-Etnines-kulturos-ugdymas--svietimo-kulturos-istaigu-ir-bendruomeniu-saveika/1063/4).
Prieš akis turint
2013-ųjų Tarmių metų renginių ir priemonių pasisekusias
ir tobulintinas dalis, kalbėta apie Etnografinių regionų renginių
ir priemonių planavimą iš savo turimų resursų, pasinaudojant
išmone ir etninės kultūros išmanymu. Dalytasi patirtimi sudarant
savivaldybių etninės kultūros plėtros programas, kalbėta apie
liaudies teatro tradicijas ir mokyklinio teatro galimybes etninės
kultūros ugdymo procese. Pabrėžta, kad etninė kultūra ir
tradicinis dainavimas yra vertingiausi asmenybės meninės
saviraiškos būdai. Priminta, kad šokis universali, jaunuolius
ugdanti priemonė, užpildanti ir jungianti fizinio lavinimo bei
etninės kultūros turinį. Atkreiptas dėmesys į ilgaamžę
istoriją turintį nacionalinį sporto žaidimą lietuvišką
ritinį (ripką),
kuris po vertinimo kriterijų pakeitimo pateko į kitų sporto šakų
užribį ir jam reikalingas mūsų visų palaikymas. Pasidžiaugta
vidurinių mokyklų pasiekimais ugdant ir integruojant etninę
kultūrą į mokyklos gyvenimą. Kalbėta apie jaunosios kartos
įtraukimą į tradicijų ir papročių pažinimą jai suprantamomis
formomis per naujas technologijas, per sąlytį su gamta, bendrus
renginius su bendruomenėmis, šeimomis istorinėse ir sakraliose
savo gyvenamose vietovėse. Po pranešimų ir diskusijų išryškėjo
glaudesnio
bendradarbiavimo ir didesnės sąveikos tarp kultūros ir švietimo
įstaigų, šeimų, teritorinių bendruomenių bei visuomeninių
draugijų siekiamybė.
Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė penkių punktų
nutarimą, atkreipdami įvairių lygių valdžios ir ugdymo
institucijų dėmesį bei primindami dirbantiesiems apie etninės
kultūros ugdymo, plėtros ir globos problemas bei galimybes.
Dėl etninės kultūros mokymo ir sklaidos bei įvairių jos formų
palaikymo ugdymo įstaigose ir bendruomenėse
Dėl privalomo etninės kultūros dėstymo
pradinių klasių mokytojams visose
aukštosiose mokyklose
Išreikšdami mokytojų,
kultūros
darbuotojų bei akademinės visuomenės atstovų
nuomonę, prašome numatyti privalomą etninės kultūros dėstymą
pradinių klasių mokytojams visose aukštosiose mokyklose, taip
pat galimybę šios srities
patirties pasisemti papildomuose ugdymo užsiėmimuose.
Dėl mokyklinio teatro
Palaikyti mokyklinių teatrų ir klojimo teatrų
entuziastų bei teatrinio ugdymo
specialistų prašymą suteikti didesnes galimybes ir palaikymą
mokyklos programose ir neformaliuose užsiėmimuose aktyviau
išnaudoti mokyklinio teatro galimybes etninės kultūros ir
bendrakultūrinio ugdymo procese.
Dėl tradicinių
šokių
Įvertinant šokio judesio prieinamumą,
siūlyti mokslo ir ugdymo įstaigoms aktyviau išnaudoti jį kaip
universalią priemonę tarp fizinio lavinimo ir etninės kultūros
pažinimo.
Dėl lietuviško ritinio (ripkos)
Palaikyti Lietuvos
ritinio sporto federacijos, šimtametės nacionalinės sporto šakos
entuziastų prašymą skirti didesnį dėmesį šiai sporto šakai
populiarinti, plačiau supažindinti ugdymo įstaigas ir bendruomenes
bei sudaryti galimybes sportuoti įvairaus amžiaus moksleiviams.
Dėl Baltų
vienybės dienos
Palaikyti Aukuro
klubo daugiametę iniciatyvą visuotinai švenčiant Baltų vienybės
dieną rugsėjo 22 d. organizuoti baltų vienybės ugnies sąšauką
ir uždegti ugnis ant piliakalnių, su baltų istorija susijusiose
vietose, esant nepalankioms oro sąlygoms gyvosios tradicijos
renginius tęsti drauge patalpose: susitikti su šeimomis,
bendruomenėmis, klasėmis, drauge padainuoti, pasidalyti istorijomis
apie įvairių amžių nepriklausomybės kovų akimirkas (p.
s. mūsų visų žodinės ir rašytinės pastangos davė vaisių:
šiemet net ant 100 piliakalnių degė baltų vienybės laužai).
