Apskričių reformos
koncepcijoje (projekte) teigiamai reikia vertinti tai, kad apskričių
reforma yra susijusi su Lietuvos regioninės politikos teritorinių pagrindų
sukūrimu (4 p.). Tačiau jos rengėjai užmiršo, kad ES valstybėse regionas
yra atstovaujantis, makroteritorinis vienetas, kurio pagrindinis bruožas
savivalda. Iš pateiktos koncepcijos negalima susidaryti vaizdo, kad
Lietuvoje kus sudaryti savivaldos regionai. Tai esminis koncepcijos
trūkumas.
Pozityviai reikia
vertinti, kad koncepcijoje suformuoti du apskričių sumažinimo būdai (11 p.).
Teisingas tik antrasis būdas, kuris apskritis reorganizuoja į regionus
atsižvelgiant į istorinį ir etnografinį paveldą, socialinę ekonominę
regiono prigimtį ir pan. Šis būdas atitinka ne tik ES, bet ir tų
valstybių, kurios ruošiasi įstoti į šią žemyno organizaciją, regionavimo
praktiką (Čekija, Lenkija, Slovakija, Vengrija ir kt.).
Tačiau šis būdas
reikalauja viešumo ir demokratinio požiūrio. Tai užtikrintų, būsimų
regionų bendruomenių atstovų dalyvavimą svarstant alternatyvius tokių
teritorijų projektus, jau nekalbant apie būtinų specialistų (istorikų,
etnologų, kalbininkų, kraštotvarkininkų, regioninio planavimo ir kt.)
žinias bei konsultacijas regionavimo srityje. Šis svarbus bei principinis
Lietuvai klausimas, kuris žymiai koreguoja visą jos valdymo modelį, neturi
būti pavestas kokioms nors uždaroms ar neviešoms tarpžinybinėms
komisijoms, taryboms ar darbo grupėms, kurios atveria galimybę ten patekti
asmenims be reikiamos kompetencijos regioninės politikos. Be įvairių
ministerijų atstovų, perengiant koncepciją turėjo dominuojančiai dalyvauti
aukštųjų mokyklų ir mokslinių įstaigų specialistai, visuomeninių
(regioninių) organizacijų nariai. Koncepcija turi anonimišką pobūdį, nes
nenurodyti jos autoriai.
Be šių bendrų pastabų,
dar būtina atkreipti dėmesį į koncepcijos neišbaigtumą, ten esančius
prieštaravimus, autorių nesilaikymą ar nežinojimą, kad mūsų šalyje
etnografinio regiono sąvoka ir konkretūs pavadinimai jau įtvirtinti
Etninės kultūros valsrtybinės globos pagrindų įstatyme ir LR Seimo
nutarime Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties ir nuostatų
patvirtinimo. Jei koncepcijos autoriai būtų gerai susipažinę su ES
regioninės politikos pagrindais, tai nesiūlytų palikti apskričių
viršininkų administracijos, nes naujuose regionuose pakaks prefekto
įstaigos.
Ruošiant koncepciją
turėjo dalyvauti ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), nes be jos
neįmanoma teisingai paskirstyti valdymo funkcijų tarp vietinio, regioninio
ir centrinio valdymo lygmenų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šalies
vietinė savivalda dar neturi tų visų teisių bei kompetencijų, kurias joms
garantuoja Europos savivaldos chartija, nors ji jau ratifikuota mūsų
Seime. Koncepcijos ruošti nepakviesta ir Lietuvių etninės kultūros
draugija, kuri paskutiniaisiais metais nemažai nuveikė sprendžiant šalies
regionines problemas. Užmirštos ir kitos jos globojamos ar savarankiškai
veikiančios struktūros, Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo, jos
Regionų skyrius, Regionų ekspertų komisija ir pan. Jų dalyvavimas tokios
koncepcijos ruošime būtinas ir dėl to, kad ES labai jautri regioninėms
kultūroms, per jas nori išsaugoti visos Europos identitetą. Kultūra ne tik
ES, bet ir viso Seimo pagrindinės organizacijos - Europos regionų
asamblėjos (ERA) - prioritetinė sritis.
Dėl šių ir dar kitų
priežasčių koncepcija blankoka, praktiniu ir teoriniu požiūriu silpna,
nes ji nesiremia ES regioninės politikos pagrindais ir rekomendacijomis,
jos autoriai nepasinaudojo gausia šios organizacijos valstybių praktika
nustatant regionus bei įgyvendinant regioninės savivaldos politiką.
Dr. Vygandas Čaplikas
Vilnius, 2001-02-08
|