Etnoarchitektūra ir kraštovaizdis 

Etninės kultūros globos tarybos ekspertai išnagrinėjo dokumentus, susijusius su Kazokiškių sąvartyno steigimu. Ekspertai rėmėsi Aplinkos ministerijos, Valstybės paminklosaugos komisijos, Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato , Kazokiškių seniūnijos bendruomenės iniciatyvinės grupės dokumentais bei spaudoje Aplinkos ministerijos paskelbta vieša informacija.

Nekelia abejonių, kad Kazokiškių seniūnijos bendruomenės susirūpinimas jos gyvenama aplinka yra teisėtas. Nekelia abejonių ir tai, kad graži Lietuvos Respublikos Seimo narių iniciatyva padėti vietos bendruomenei leis pasiekti maksimaliai naudingų rezultatų sprendžiant valstybinio masto problemas ir tenkinant visuomenės poreikius.

Itin svarbu, kad vykdomas projektas – sąvartyno eksploatavimas – nepriklausomai nuo pasirinktos vietos, darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir kultūriniam palikimui, nepažeistų vietos gyventojų teisėtų interesų.

 

Išnagrinėję turimus dokumentus, Tarybos ekspertai padarė tokias išvadas:

 

Dėl vietos sąvartynui įrengti pasirinkimo

 

Rengiant paraišką Europos Komisijai dėl minėto projekto finansavimo ISPA lėšomis, vietos savivaldos institucijos pasiūlė dvi vietas sąvartynui įrengti – Lauriniškių kaime (Širvintų raj.) ir Kazokiškių kaime (Elektrėnų savivaldybė).

Galima konstatuoti, kad kultūrinių ir etniniu požiūriu abu variantai yra beveik lygiaverčiai. Prie Lauriniškių kaimo kultūros paminklų nėra užfiksuota, be to, ten yra labai mažas gyventojų tankumas. Šio varianto pasirinkimą stabdo natūralus vietos kraštovaizdis. Vietovė yra reikšminga dviejų „Natura 2000” buveinių egzistavimo požiūriu. Svarbu ir tai, kad čia gali būti atrastas  archeologijos paveldas. Tai patvirtina prieš dešimtmetį visai netoli prie Musės pakrantės archeologo, doc. dr. Valdemaro Šimėno surasti iki tol nežinomi Turlojiškės pilkapiai.

Sąvartyno įrengimas Kazokiškėse didesnės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimui neturėtų. Šiose apylinkėse nėra žinoma archeologijos paminklų. Kazokiškių sąvartyno teritorija yra miško viduryje 8 km. į pietvakarius nuo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus – rezervato, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Ši teritorija nepatenka į minėto rezervato apsauginę zoną bei nėra vizualinėje jo pažeidžiamumo zonoje, todėl negali turėti jam tiesioginio ar netiesioginio poveikio (tai buvo nustatyta atlikus topografinį „pjūvį“). Kazokiškių sąvartyno teritorija yra nutolusi per 2 kilometrus nuo Neries regioninio parko. Vadinasi teisiniu požiūriu paminklosaugininkai jokių pretenzijų į minėtą sąvartyno teritoriją negalėtų turėti.

Parenkant vietą sąvartynui, turėjo įtakos ir tai, kad šiuo metu šalia Kazokiškių gyvenvietės yra eksploatuojamas kitas sąvartynas, kurio tarša yra pasklidusi apie 1,5 km. atstumu nuo sąvartyno. Jį taip pat būtina sutvarkyti.

 

Tikėtina, kad parenkant vietą sąvartynui Kazokiškėse aukščiau minėti faktai turėjo lemiamos įtakos. Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritardama sąvartyno sklypo Kazokiškėse detaliajam planui. Sprendimui pritarta ir Vilniaus regiono tarybos posėdyje. Pritardama projektui, Aplinkos ministerija nurodė sąlygą projektui tobulinti: vertinant tai, kad netiesiogiai sąvartyno aukštis  galėtų neigiamai įtakoti kraštovaizdį, todėl būtina rengiant techninį projektą mažinti sąvartyno kaupo absoliutų aukštį bei parengti sąvartyno aplinkos monitoringo programą.

 

Dėl Sutartinių Lietuvos įsipareigojimų bei valstybės institucijų priimtų sprendimų:

 

Projekto paraiška, kuriai pritarė Lietuvos vietos savivaldos ir valstybės institucijos, buvo pateikta Europos Komisijai 2002 m. birželio mėn. Europos Komisija, atlikusi detalų paraiškos bei Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertinimą, šiam projektui pritarė ir skyrė 10.5 mln. eurų paramą šio 20.9 mln. eurų vertės projekto įgyvendinimui ir savo sprendimą patvirtino Finansiniu memorandumu (Nr.2002/LT/16/P/PE/012), kurį Lietuvos pusė taip pat pasirašė. Jame buvo įsipareigota, kad naujojo regioninio sąvartyno statybos darbai turi prasidėti ne vėliau kaip po dviejų metų nuo Finansinio memorandumo įsigaliojimo (N+2 taisyklė).  Jeigu nebūtų tenkinamas šis reikalavimas, Europos Komisija gali anuliuoti šią paramą ir padarytos išlaidos turėtų būti grąžinamos į Europos Sąjungos biudžetą.

Šiuo metu yra prasidėjęs Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos projekto įgyvendinimas. Olandijos kompanija ROYAL Haskoning yra pradėjusi rengti projekto techninę bei konkursinę dokumentaciją. Aplinkos ministerija yra įsteigusi Priežiūros komitetą, kuris užtikrins, kad rengiant techninę bei konkursinę dokumentaciją, būtų atsižvelgta į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktas sąlygas.

 

Tikėtina, kad, Lietuvai atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ji prarastų galimybę gauti lėšų sąvartynui įrengti.

 

Dėl Kazokiškių bendruomenės teisėtų interesų gynimo:

 

Didžiausią nerimą vietos gyventojams kelia sąvartyno atstumas iki Kazokiškių gyvenvietės. Be to, Kazokiškėse yra turistų lankomų architektūros objektų (1609 m. statyta ir XVIII a. Perstatyta bažnyčia). Tai buvęs karališkasis kaimas. Šiuo metu per būsimą sąvartyno teritoriją eina vienintėlis geras kelias į minėtą gyvenvietę, be to, šiuo keliu patenkama į Kernavės rezervato prieigas kitame Neries krante. Tai, be abejo, turėtų reikšmės turistų srautui iš šios pusės. Tačiau minėtą problemą nesunku būtų išspręsti. Tereiktų sutvarkyti kelią į rytus nuo Kazokiškių pro Paaliosės kaimą. Tai nukreiptų papildomą lankytojų srautą pro Neries regioninį parką Paneriais: Mitkiškių – Paparčių – Čiobiškio link, tuo sudarant labai perspektyvų Kernavės apylinkių apžvalgos turistinį maršrutą.

Gyventojų pareiškime Lietuvos Respublikos Seimui piktinamasi dėl numatomo atviro (bet ne uždaro) sąvartyno įrengimo Kazokiškėse. Niekas gyventojams nepaaiškino, kad sąvartynai negali būti skirstomi į atvirus ir uždarus. Sąvartynai (kaip teigia specialistai) paprastai skirstomi į tris klases: 1) pavojingų atliekų sąvartynai, 2) nepavojingų atliekų sąvartynai, 3) inertinių atliekų sąvartynai. Kazokiškėse planuojama įrengti nepavojingų atliekų sąvartyną, atitinkantį visus Europos Sąjungos tokio tipo sąvartynams keliamus reikalavimus (pvz. numatoma įrengti dirbtinį mineralinį pagrindą, įrengti filtrato ir sąvartyno dujų surinkimo sistemas ir kt).

 

Konstatuojant esamą padėtį galima daryti prielaidą, kad projektas sąvartynui Kazokiškėse įrengti nebuvo pakankamai išdiskutuotas visuomenėje, todėl valstybės ir vietos savivaldos institucijų priimtais sprendimais yra nepatenkinta vietos bendruomenė. Padėtį taisyti galima dviem būdais:

1)      atsižvelgti į Kazokiškių bendruomenės reikalavimą ir sąvartyną įrengti kitoje vietoje, tikintis, kad kita vietos bendruomenė šiam sprendimui neprieštaraus.

2)      įrengti sąvartyną Kazokiškėse, tenkinant visus teisėtus vietos bendruomenės reikalavimus.

 

Įvertinant pateiktas išvadas, teiktini tokie ekspertų siūlymai:

 

Siekiant mažinti Kazokiškių sąvartyno neigiamą poveikį aplinkai ir kultūriniam palikimui bei atsižvelgiant į vietos gyventojų interesus, būtina:

1. Atsižvelgti į Aplinkos ministerijos siūlymą : „Vertinant tai, kad netiesiogiai sąvartyno aukštis  galėtų neigiamai įtakoti kraštovaizdį, todėl būtina rengiant techninį projektą mažinti sąvartyno kaupo absoliutų aukštį bei parengti sąvartyno aplinkos monitoringo programą“
2. Sutvarkyti kelią į rytus nuo Kazokiškių pro Paaliosės kaimą, kad vietos gyventojai ir turistai į Kazokiškes galėtų vykti alternatyviu keliu, neinančiu pro sąvartyną.
3. Parengti kompensavimo dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuvertėjimo Kazokiškių apylinkėse tvarką ir kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius.

 

Ekspertinės išvados pateiktos įvertinant turimą medžiagą dėl Kazokiškių sąvartyno įsteigimo teisiniu, aplinkosauginiu ir paminklosauginiu požiūriu. Rengiant ekspertines išvadas atsižvelgta į Kraštovaizdžio specialisto, eksperto prof. Pauliaus Kavaliausko išsakytą nuomonę.

EKSPERTINES IŠVADAS IR PASIŪLYMUS PARENGĖ TARYBOS EKSPERTAI  - Virginija Kondratienė (teisės ekspertė-Etninės kultūros globos tarybos Pirmininko pavaduotoja teisės klausimais), Rasa Vasiliauskienė (nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos ekspertė, architektė, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė), Valdemaras Šimėnas ( nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos ekspertas, archeologas, doc. dr., Valstybinės paminklosaugos komisijos narys)