Regioninių tarybų veikla 

Regioninių tarybų veikla 2013 m.

Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos regioninių etninės kultūros globos tarybų pagrindinė paskirtis – padėti EKGT spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniuose regionuose siekiant išsaugoti jų savitumą, stiprinti tautinį tapatumą ir savimonę. Regioninės tarybos atlieka eksperto ir patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros plėtotės ir politikos klausimus regionuose, teikia EKGT informaciją, išvadas ir pasiūlymus, užtikrina EKGT priimtų sprendimų įgyvendinimą bei padeda prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą regione, taip pat padeda savivaldos institucijoms spręsti etninės kultūros globos regionuose klausimus.

Regioninių tarybų veikla tampa vis svarbesnė, nes pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko kitų institucijų, besirūpinančių visumine etnografinių regionų globa: iki 2010 m. įstatymu buvo įtvirtinta apskričių viršininkų pareiga rūpintis visų į apskrities teritoriją įeinančių etnografinių regionų etninės kultūros problemų sprendimu (Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 str. 2 punkto 4 papunktis), tačiau, panaikinus apskričių administracijas, ši nuostata iš įstatymo buvo išbraukta.

Regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie EKGT padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas metiniame plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) regioninių tarybų narius sudaro atstovai iš įvairiausių regiono vietovių, todėl atvykimui į posėdžius reikia nemažai lėšų, kurių labai trūko – ypač atstovaujantiems visuomenines organizacijas; 3) taip pat trūksta lėšų regionines tarybas aptarnaujančių EKGT specialistų komandiruotėms; 4) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia (be to, savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija).

Nepakankamas regioninių tarybų veiklos finansavimas (kompensacijų už patirtas išlaidas ir atlygio už savo darbą regioninėje taryboje negauna ne tik eiliniai šių tarybų nariai, bet ir pirmininkai) visų pirma kyla iš to, kad EKGT 2012 m. biudžetiniai asignavimai sudarė tik 56 % 2008 m. buvusių asignavimų. Be to, nuo 2010 m. kai kurios regioninės tarybos (Suvalkijos ir Žemaitijos) neteko lengvatinėmis sąlygomis skirtų buveinių apskričių administracijose. Be to, regioninėms taryboms įgyvendinti 2013 metų veiklos programą trukdė netolygiai paskirstyti darbo krūviai ir apimtys regiono specialistams: Aukštaitijos regionui priklauso net 22 savivaldybės, tuo tarpu Mažosios Lietuvos regionui – tik 3 savivaldybės.

2013 m. Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos (Sūduvos) tarybos surengė po 4 posėdžius, Žemaitijos taryba – 3 posėdžius. Iš viso buvo suorganizuota 19 regioninių tarybų posėdžių, iš jų 5 vyko nuotoliniu būdu) (jų protokolų santraukas žr. 6 priede). 2013 m. rugsėjo 20 d. Alytuje įvyko bendras regioninių tarybų ir specialistų posėdis, skirtas regioninių tarybų veiklos koordinavimo, perspektyvų ir problemų aptarimui (protokolo santrauką žr. 7 priede).

Regioninės tarybos 2013 metams pasirinko šias pagrindines savo veiklos kryptis:

• etnoregioninės savivertės aktualizavimas, etnografinio regiono kultūros globa, gyvosios tradicijos išsaugojimas ir plėtra regione (Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos (Sūduvos) tarybos);

• tarmių populiarinimas ir jų prestižo kėlimas (visos regioninės tarybos);

• etnokultūrinio vaikų ir suaugusiųjų švietimo regione skatinimas (Aukštaitijos taryba); vaikų ir jaunimo etninio kultūrinio ir lokalinio tapatumo formavimas (Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos tarybos);

• etninės kultūros vertybių svarbos suvokimo visuomenėje stiprinimas (Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos (Sūduvos) tarybos)

• etnoturizmo tyrimai, gaivinimas ir plėtra regione (Dzūkijos taryba);

• nematerialaus kultūros paveldo apsaugos stiprinimas, folkloro puoselėjimas regione (Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos tarybos);

• tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra (Suvalkijos (Sūduvos) taryba),

• etninės kultūros būklės stebėsenos įgyvendinimas regione (Aukštaitijos taryba);

• aktyvesnis bendradarbiavimas su regione veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, bendruomenėmis, žiniasklaidos priemonėmis (Aukštaitijos taryba).

• Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2013 m. rezultatų apžvalga pagal bendrajame EKGT veiklos plane numatytas kryptis.

Toliau pateikiama regioninių tarybų veiklos 2013 m. rezultatų apžvalga pagal bendrajame EKGT veiklos plane numatytas kryptis.

Etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimo regionuose skatinimas

Aukštaitijos taryba išvažiuojamuose posėdžiuose (04.09 Miežiškiuose, Panevėžio rajone, 05.28 Pakiršinyje, Radviliškio rajone, 11.06 Paberžėje, Kėdainių rajone) susipažino su Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimu Panevėžio, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse. Vasario mėn. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros tarybos susirinkime, kuriame buvo aptarti 2013 metų rajono įstaigų, organizacijų, kolektyvų etninės veiklos rezultatai, apdovanoti geriausi rajono etninės medžiagos pateikėjai, folkloristai, tautodailininkai, pedagogai, buvo aptarti 2013 metų pasiekimai etnokultūros srityje, įvardytos problemos, numatyti prioritetai 2014 metams.

Mažosios Lietuvos taryba skatino savivaldybes kurti Etninės kultūros plėtros programas, kuriose būtų numatytos lėšos etninės kultūros projektams įgyvendinti. Vienas iš rezultatų – sausio 7 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba patvirtino Etninės kultūros saugos ir pritaikymo turizmui 2013–2014 m. priemonių planą.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba svarstė ir rekomendavo patvirtinti Ž. Šilingienės parengtą Kazlų Rūdos etninės kultūros plėtros 2014–2020 m. programą. Regioninė taryba per posėdį lapkričio 8 d. aptarė Marijampolės savivaldybės Etninės kultūros plėtros plano projektą. Gruodžio 10 d. regioninė taryba kreipėsi į Marijampolės rajono merą Vidmantą Brazį dėl Etninės kultūros plėtros plano rengimo ir tvirtinimo – pasitarime meras pritarė iniciatyvai rengti šį planą suburiant specialistų darbo grupę, buvo svarstoma galimybė steigti etninės kultūros specialisto etatą Marijampolės savivaldybėje. Bendradarbiaujant su regioninės tarybos nariais, buvo parengta Šakių rajono strateginio plano „Krašto kultūrinio savitumo, patrauklumo puoselėjimas ir turizmo skatinimas“ dalis.

Etnoregioninės savivertės aktualizavimas

Suvalkija (Sūduva). Šio krašto regioninė taryba itin daug dėmesio skyrė etnografinio regiono vardui. Sausio 23 d. Marijampolėje per regioninės tarybos posėdį buvo svarstomas klausimas dėl Aplinkos ministerijos iškeltos idėjos magistraliniuose keliuose žymėti etnografinius regionus: buvo palaikytas EKGT sprendimas pritarti šiai idėjai ir nutarta patikslinti regiono pavadinimą siūlant Aplinkos ministerijai siūlyti nurodyti ženkle Lietuvos etnografinio regiono vardą SŪDUVA (remiantis istorikų ir kalbininkų išvadomis. Regioninė taryba šį siūlymą 2013-01-31 pateikė tiek Aplinkos ministerijai, tiek EKGT. Regioninė taryba aktyviai prisidėjo prie EKGT iniciatyva vasario 19 d. Seimo Europos informacijos biure surengtos diskusijos „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“. Siekdama aktualizuoti etnografinio krašto pavadinimo vartosenos svarbą, regioninė taryba kovo 16 d. nutarė parengti ir išplatinti apklausos anketą dėl Sūduvos ar Suvalkijos vardo naudojimo, šios anketos projektą patvirtino gegužės 16 d. posėdyje, apklausos rezultatus aptarė lapkričio 8 d. posėdyje. Išplatinus anketas Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio ir Prienų savivaldybėse, surinktos ir apibendrintos 2122 anketos – už Sūduvos vardą pasisakė didesnioji pusė respondentų. Be to, regioninė taryba lapkričio 8 d. posėdyje svarstė pasirengimo Etnografinių regionų metams (kurie bus minimi 2015 m.) planus, nutarė paraginti Sūduvos krašte rinktus įvairių partijų ir frakcijų Seimo narius sudaryti Seime Sūduvos krašto bičiulių grupę, kuri padėtų sprendžiant šio etnografinio krašto kultūrines problemas.

Dzūkijos (Dainavos) taryba 2013 m. kovo 15 d. surengė savo posėdį LR Seime, dalyvavo ir LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės atstovai – grupės pirmininkas Algis Kašėta bei grupės narys Kęstutis Daukšys. Posėdyje aptarti Dainavos kraštui bei visai Lietuvai aktualūs klausimai – Dainavos krašto 760-ies metų sukakties minėjimas, Dainavos krašto įtraukimo į ES žemėlapius galimybės, dailininkės G. Didelytės piešinių ciklo, skirto Dainavos istorijai, išleidimas. Kartu su LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentine grupe buvo parengti ir išsiųsti raštai dėl Dzūkijos etnografinio regiono pavadinimo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir LR aplinkos ministrui V. Mazuroniui. Dainavos krašto 760 metų sukakties minėjimo organizavimas taip pat buvo aptartas regioninės tarybos posėdyje gegužės 24 d. Šalčininkuose. Rugsėjo 20 d. Alytuje vyko ne tik Dzūkijos (Dainavos) tarybos posėdis, bet ir bendras visų regioninių tarybų ir EKGT narių posėdis – tuomet aptartas 2015-ųjų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais ir pasirengimas jiems, numatytos tolesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo su LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentine grupe gairės (po to buvo pažymima Dainavos krašto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 760 metų sukaktis – atidaryta Alytaus krašto tautodailės ir tautinio paveldo paroda, koncertavo folkloro kolektyvai).

Mažoji Lietuva. 2013 m. vasario 28 d. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai papildžius Lietuvos vietovardžių sąrašą, Mažosios Lietuvos vardas į jį nepateko (nes VLKK nuomone, pavadinimas Mažoji Lietuva nevartotinas kaip dabartinės Lietuvos Respublikos dalies pavadinimas, tik kaip istorinis pavadinimas). Ši žinia paskatino Mažosios Lietuvos tarybos narius nuotoliniu būdu surengti Mažosios Lietuvos tarybos posėdį kovo 26 d., kurio metu buvo nutarta surengti konferenciją pasitelkiant mokslininkus, istorikus, visuomeninius veikėjus dėl Mažosios Lietuvos pavadinimo naudojimo. Gruodžio 6 d. Šilutėje buvo surengta konferencija „Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti...“, jos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Mažosios Lietuvos regiono pavadinimo įtvirtinimo, kartu tolerantiškai priimant nuomonę, kad kiti istoriniai šio regiono pavadinimai būtų vartojami leidiniuose, istoriniuose moksliniuose darbuose, kūrybinėje aplinkoje. Be to, lapkričio 20 d. nuotoliniu būdu surengtame Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje buvo nutarta kreiptis į regiono žiniasklaidos priemones dėl viešinimo renginių, skirtų Tilžės akto 95-mečiui paminėti.

Žemaitija. Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant rugpjūčio 3 d. renginius, skirtus Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui (mokslinę konferenciją „Žemaičių kryždirbystė krašto istorijos ir kultūros kontekste“, parodą „Žemaičių kryždirbystė“ ir Kryždirbių mugę), EKGT specialistė Sigita Dacienė dalyvavo Telšių rajono savivaldybėje, Telšių miesto seniūnijoje bei Telšių kultūros centre vykusiuose pasitarimuose dėl renginių organizavimo. Žemaitijos taryba prisidėjo rengiant Žemaičių kultūros draugijos 25-mečiui skirtą suvažiavimą, vykusį lapkričio 30 d. Mažeikių r. Sedoje (dalyvavo 9 Žemaitijos tarybos nariai – A. Kuprelytė, J. Skurdauskienė, A. Dacius, L. Šedvilas, J. Pabrėža, V. Jocys, Z. Leilionienė, A. Brauklys, S. Darienė). Norėdama, kad Lietuvos regionai būtų atstovaujami skaidriai ir visapusiškai, Žemaitijos taryba teikė rekomendaciją Lietuvos kultūros tarybai ir pasiūlė į kultūros ir meno sričių ekspertų tarybą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėją Tomą Vaitkų.

                                                                   Tarmių populiarinimas, jų prestižo kėlimas

Regioninės tarybos, vadovaujantis Seimo 2012 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. XI-1944 „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“ (Žin., 2012, Nr. 38-1893) ir Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1270 „Dėl tarmių metų priemonių plano patvirtinimo” (Žin., Nr. 123-619), ypač daug dėmesio skyrė Tarmių metų įgyvendinimui.

Aukštaitijos taryba daugiausia darbavosi populiarindama rytų aukštaičių patarmes. Aukštaitijos taryba 2013-01-15 (raštas Nr. S-A-1) kreipėsi į regiono savivaldybes ir nevyriausybines organizacijas, rekomenduodama Tarmių dieną surengti vasario 21 d., kuri paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena (Nr. S-A-2). Sausio mėnesį taip pat buvo kreiptasi į regiono savivaldybes dėl Tarmių metams skirtų renginių gido sudarymo (atsiliepė visos 22 regiono savivaldybės). Spalio mėn. regioninė taryba pakartotinai kreipėsi į regiono švietimo skyrius dėl anketos „Jaunimas ir tarmės“ užpildymo (gauta per 470 atsakymų iš Anykščių, Ignalinos, Joniškio, Kaišiadorių ir Molėtų r. mokyklų). EKGT specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė skaitė paskaitas „Tarmė šiuolaikiniame mieste“ ir „Panevėžiškių tarmės savitumas“ Panevėžio apskrities ir rajono viešosiose bibliotekose, padėjo Lietuvos jaunimo turizmo centrui Panevėžyje organizuoti regioninį respublikinio moksleivių Tarmių konkurso turą. Lapkričio 6 d. Paberžėje vyko Aukštaitijos tarybos posėdis, skirtas Tarmių metų patirtims apibendrinti, jo metu nutarta: kreiptis į EKGT, kad būtų pateiktas siūlymas lietuvių kalbos tarmes paskelbti UNESCO saugojamu nematerialiuoju kultūros paveldu; kreiptis į regiono savivaldybes rekomenduojant, kad kasmet vasario 21 d. būtų švenčiama kaip Tarptautinė gimtosios kalbos ir tarmių diena. Gruodžio mėn. EKGT ir Aukštaitijos taryba kreipėsi į regiono savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, nevyriausybines organizacijas su prašymu apibendrinti Tarmių metų patirtį (gauti atsakymai iš Aukštaitijos nacionalinio parko (Ignalinos rajono), Jonavos, Joniškio, Kaišiadorių, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Utenos rajonų) – per 2013 m. regione įvyko 392 renginiai, skirti gimtojo krašto tarmei aktualinti.

Dzūkijos (Dainavos) taryba sausio mėn. sudarė regione Tarmių metų proga organizuojamų renginių sąvadą. Buvo susisteminta medžiagą apie Tarmių metų renginius Lietuvos saugomose teritorijose, skaityti Tarmių metams skirti 15 pranešimų (9 – Lietuvos mokyklose, 5 – Saugomų teritorijų direkcijose, 1 – Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje).

Mažosios Lietuvos regiono vietos gyventojų išlikę labai nedaug, todėl gyvosios tarmės nebegirdėti. Regioninė taryba skatino švietimo įstaigas įsijungti į renginių organizavimą, edukacinių programų ruošimą atskleidžiant vietos tarmės savitumą, bendradarbiavo su Klaipėdos universitetu, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Kultūros ministerija vykdant Tarmių metų priemonių plano 25 ir 26 punktus.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba siekė populiarinti kapsų ir zanavykų šnektas. Tuo tikslu surinko duomenis apie Tarmių metų įgyvendinimą regione, daugelį renginių inicijavo (kai kuriuos organizavo bendradarbiaudami su savivaldybių kultūros skyriais ir centrais). Regioninės tarybos sausio 23 d. posėdyje buvo nutarta pritarti siūlymui vasario 21 d. skelbti Tarmių diena. Regioninės tarybos atstovai surengė pasitarimus su Kazlų Rūdos Švietimo skyriaus ir Kultūros centro specialistais, kuriuose aptarė Tarmių metų renginius.

Žemaitijos taryba vasario 27 d. posėdyje įpareigojo tarybos narius atlikti renginių, skirtų Tarmių metams, stebėseną tiek savo, tiek kituose regionuose, juose aktyviai dalyvauti, aptarė Žemaitijos folklorų ansamblių planus. Žemaitijos tarybos nariai skelbė straipsnius apie tarmes ir Tarmių metų renginius Žemaitijos regiono rajonų laikraščiuose, rengė laidas regioninėms Šiaulių, Telšių, Kelmės, Klaipėdos televizijoms. Ypač daug nuveikė Žemaitijos regiono Tarmių metų komisijos pirmininkas J. Pabrėža, kuris dalyvavo 2-ose LTV ir 3-ose LR laidose apie tarmes, dirbo keturiose komisijose (vertinusiose tarmišką meninį žodį ir tarmiškai parašytą kūrybą), įvairiuose Tarmių metams skirtuose renginiuose perskaitė 52 paskaitas ir pranešimus apie lietuvių kalbos tarmes (Šiauliuose, Raudėnuose, Kuršėnuose, Vilniuje, Mažeikiuose, Tirkšliuose, Renave, Sedoje, Telšiuose, Degaičiuose, Kaunatavoje, Eigirdžiuose, Kretingoje, Skuode, Mosėdyje, Plungėje, Tveruose, Tauragėje, Raseiniuose, Panevėžyje, Radviliškyje, Klaipėdoje, Akmenės r. Papilėje, Joniškyje, Šilalėje, Anykščiuose, Kelmėje). Žemaitijos taryba paskatino Telšių r. savivaldybės kultūros centrą organizuoti Tarmių metams skirtas Žemaitijos regiono žemaitiškos kūrybos varžytuves ,,Auginkem žemaitiū kūrības miedī“, konsultavo dėl garso įrašų rinkinio ,,Tauragės krašto dainos“ išleidimo. Baigiamajame Tarmių metų renginyje – Respublikiniame tarmių festivalyje Anykščiuose Žemaitijos tarybą atstovavo Žemaitijos tarybos nariai – J. Pabrėža ir R. Macijauskienė. Tarmių metai ryškiai keitė visuomenės požiūrį į tarmę gerąja prasme: dar labiau išaugo tarmių prestižas, daugybė įvairiausių Tarmių metų renginių atliko didžiulę švietėjišką misiją propaguojant ir vertinant tarmes kaip labai svarbų valstybės ir tautos paveldą.

Išsamiau žr. toliau „Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena“.

Etnokultūrinio ugdymo plėtra

Visos regioninės tarybos EKGT nurodymu savo regiono švietimo skyriams išplatino anketą apie etnokultūrinį ugdymą ikimokyklinėse įstaigose. Kiekviena regioninė taryba svarstė ir savarankiškai iškeltus etnokultūrinio ugdymo klausimus.

Aukštaitijos taryba balandžio 9 d. posėdyje aptarė respublikinę maironiečių Jurginių šventę Pasvalyje, vaikų respublikinių konkursų „Tramtatulis“ ir „Patrepsynė“ regioninių turų (vykusių Panevėžyje ir Širvintose) patirtis, nutarė rekomenduoti šiuos konkursus regiono savivaldybėse rengti kasmet (kad nenutrūktų perimamumas). Aptariant etninį ugdymą regione išskirtos šios pagrindinės problemos: 1) labai trūksta etninio ugdymo ir lavinimo mokytojų; 2) trūkstant specialistų, ugdymo įstaigose nepasitelkiami etninės kultūros subjektai – pateikėjai, amatininkai, tautodailininkai ir kt.; 3) mokyklose mažai vaikams patrauklių etninio ugdymo formų – etnostovyklų, konkursų, žaidynių, akcijų, animacijos ir pan.

EKGT Aukštaitijos regiono specialistė kovo mėn. kartu su Aukštaitijos tarybos nare R. Kežiene dalyvavo ŠMM surengtoje diskusijoje „Etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rezultatai ir gairės 2013 m.“, gegužės mėn. vedė seminarą Biržų rajono pradinio ugdymo mokytojams „Etnokultūrinis ugdymas per aktyvią vaikų veiklą“, gruodžio mėn. skaitė pranešimą ikimokyklinio ugdymo specialistų respublikinėje konferencijoje „Aplinkosauginio ugdymo pradmenų formavimas ikimokykliniame amžiuje“. Be to, gruodžio mėn. EKGT Aukštaitijos regiono specialistė ir 9 etninės kultūros mokytojai iš Kupiškio, Kėdainių, Kaišiadorių, Švenčionių r. bei Panevėžio miesto dalyvavo UPC rengtuose mokymuose „Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos įgyvendinimas“, prisidėjo prie Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos tobulinimo.

Dzūkijos (Dainavos) taryba gegužės 24 d. posėdyje susipažino ir aptarė etninės kultūros veiklą Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Regioninė taryba pateikė rekomendaciją Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl Aušros Plytninkaitės dalyvavimo konkurse, laisvai Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktoriaus pareigybei užimti (siekiant užtikrinti šios įstaigos etninės veiklos tęstinumą).

Mažosios Lietuvos taryba nuolat bendrauja su aktyviausiais pedagogais, kurie dirba etnine kryptimi ir kuria programas. Lapkričio 20 d. nuotoliniu būdu surengtame regioninės tarybos posėdyje buvo atrinktos gerąją patirtį etnokultūrinio ugdymo srityje turintys 6 regiono mokytojai, jų kandidatūros pateiktos dalyvauti UPC mokymuose dėl etninės kultūros programų tobulinimo. Mažosios Lietuvos tarybos nariai aktyviai dalyvavo ruošiant edukacines programas, kartu su Šilutės kultūros centru ir Šilutės kraštotyros draugija devintą kartą organizavo regioninę moksleivių viktoriną „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ (skirtą regiono istoriniams įvykiams ir Tarmių metams pažymėti).

Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant „Žemaitijos regiono „Tramtatulio“ akademiją“ spalio 18–19 dienomis Luokės seniūnijos „Auksinio elnio dvaro“ kaimo turizmo sodyboje – teorinius-praktinius mokymus Žemaitijos regiono pedagogams, kultūros darbuotojams bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių vadovams. Žemaitijos taryba teikė konsultacijas dėl tęstinių projektų „Vaikų kūryba tradicinių amatų ir regiono tradicijų puoselėjime“ bei „Etnokultūrinio ugdymo kūrybinės dirbtuvės „Kumykštielis – 2013“ įgyvendinimo (projektuose dalyvavo per 40 įvairaus amžiaus vaikų, mokymus vedė žymiausi Žemaitijos tautodailininkai).

Tradicinių amatų ir tautodailės plėtra

Aukštaitijos taryba posėdyje gegužės 28 d., kuris vyko Pakiršinio etnokultūros ir amatų centre (Radviliškio r.), aptarė regiono amatų centrų veiklos patirtį (gavus rėmimą pagal 2007–2013 metų Kaimo plėtros programą, Aukštaitijoje veikia jau 15 amatų centrų) – savo patirtimi dalijosi Utenos amatų centro „Svirnas“, Zarasų tradicinių amatų artelės, Žaslių (Kaišiadorių r.), Kirkilų (Biržų r.), Smilgių (Panevėžio r.), Arnetų namų (Kėdainių miestas), Reškutėnų (Švenčionių r.), Pakiršinio amatų centrų darbuotojai. Pastebėtos bendros problemos: 1) naujai įkurtuose amatų centruose daugiau dėmesio skiriama edukacijai, vaikų ir suaugusiųjų užimtumui, tačiau per mažai dėmesio tenka amato meistrystei ir tradicinėms technologijoms; 2) tradiciniai amatininkai neišsiugdo mokinių, savo amato tęsėjų pamainos; 3) amatų centrai turėtų vienyti sertifikuotus krašto amatininkus, kuriems savivaldybės galėtų teikti verslo lengvatų. Posėdyje nutarta per regiono tautodailininkų bendrijas skatinti tautodailininkus siekti daugiau amato mokymo programų sertifikavimo. Spalio mėn. Aukštaitijos taryba teikė rekomendaciją (Nr. S-A-10) Žemės ūkio ministerijai skirti Sėkmingiausio tradicinio amatininko konkurso nominaciją tautodailininkei Odetai Bražėnienei (karpiniai ir margučių marginimas).

Žemaitijos taryba Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai teikė rekomendacijas dėl sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų Žemaitijos regione premijavimo: akmentašio Valdo Banzos, medžio drožėjo Mečislovo Ežerskio iš Kelmės ir žolininkės Jadvygos Balvočiūtės iš Viekšnių, Mažeikių rajono. Žemaitijos taryba per gruodžio 3 d. posėdį aptarė Šiaulių rajono Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro puodininkystės ir keramikos edukacines programas.

Dzūkijos (Dainavos) taryba VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai parašė rekomendaciją dėl sėkmingiausiai dirbančio tradicinio amatininko premijos suteikimo keramikei R. Indrašiūtei.

Mažosios Lietuvos taryba siekia, kad šv. Martyno jomarkai ir jomarkėliai regione taptu alternatyva Kaziuko mugėms (Šv. Martyno šventės vyko Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos miestuose).

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai ir EKGT specialistas šiam regionui konsultavo Kazlų Rūdos krašto tautodailininkus dėl darbų atrankos regioniniam „Aukso vainiko“ turui bei Kaziuko šventei Vilniuje.

Etninės kultūros sklaida regiono žiniasklaidoje

        Į Aukštaitijos tarybos išvažiuojamuosius posėdžius buvo kviečiami rajonų žiniasklaidos atstovai, duota interviu Kėdainių krašto regioninei televizijai „Balticum“. EKGT Aukštaitijos regiono specialistė V. Vasiliauskaitė parengė straipsnius apie posėdžiuose svarstytus klausimus („Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos nariai lankėsi Miežiškiuose“, www.alkas.lt 2013-04-10; „Aukštaitijos etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros plėtrą“, www.alkas.lt 2013-11-13), apie šviesios atminties Aukštaitijos tarybos narį, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininką Vidą Mažukną (www.alkas.lt 2013-03-03). Ypatingai daug dėmesio etninės kultūros sklaidai skiria Aukštaitijos tarybos narys, internetinio portalo www.alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas. Daug straipsnių apie etninės kultūros renginius skelbia Aukštaitijos tarybos narės Violeta Aleknienė (Kupiškis), Zita Mackevičienė (Utena, www.kulturautenoje.lt), Rima Vitaitė (Zarasai), Kristina Kacevičienė (Kauno r.), Sigutė Mudinienė (Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas), o Aukštaitijos tarybos narys E. Urbonas yra leidinio „Sandrava“ redaktorius ir pagrindinis autorius (leidinys 2013 m. daug dėmesio skyrė maironiečių etnokultūrinei veiklai – tarmių konkursams, kraštotyrinei medžiagai, renginiams, skirtiems 1863 metų sukilimo jubiliejui). EKGT Aukštaitijos regiono specialistė teikė interviu „Lietuvos ryto“ televizijai (2013-10-28), dienraščiams „Sekundė“ (2013-06-23; 2013-10-25), „Panevėžio balsas“ (2013-03-29) apie Velykų, Joninių ir Vėlinių papročius Aukštaitijoje, aukštaičių kulinarijos paveldą (2013-04-10).

Mažosios Lietuvos tarybai ir EKGT pasiūlius, LTV laidos „Geras ūpas“ scenografijoje šalia keturių regionų rodyklių atsirado penktoji – Mažosios Lietuvos. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ pateiktas interviu su Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkės pavaduotoja J. Latakiene apie regioninės tarybos veiklą ir Mažosios Lietuvos regiono istorinius įvykius bei reikšmę. Taip pat informacija apie Mažosios Lietuvos tarybos veiklą teikiama internetiniams laikraščiams siluteszinios.lt, silutiskis.lt, tauragiskis.lt, jurbarkiskis.lt.

Etninės kultūros būklės etnografiniuose regionuose stebėsena

Aukštaitijos tarybos nariai daug dėmesio skyrė Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimui Panevėžio, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse:

• Panevėžio r. pagal patvirtintą etninės kultūros plėtros strategiją ypatingas dėmesys skiriamas gyvųjų etninės kultūros židinių palaikymui kaimuose bei vietos papročių ir tradicijų puoselėjimui, akcentuojamas etninės veiklos stiprinimas bendruomenių renginiuose (savivaldybė skiria kofinansavimą, per vietinės veiklos grupes jau įgyvendinti keli projektai – Amatų centro steigimas Smilgių etnografinėje sodyboje, Velžio seniūnijos gyventojų užimtumas per etnokultūrinę veiklą ir kt.);

• Radviliškio rajono etninės kultūros plėtros strategijos stiprioji pusė – folkloro kolektyvų ir tradicinių amatų puoselėjimas bei etnologinės medžiagos rinkimas. Nuo 2007 m. Radviliškio rajone veikia Etninės kultūros plėtros programa (skirta per 70 tūkst. litų), dėl kurios įkurtas Etninės kultūros ir amatų centras, paskirtos patalpos krašto muziejui, surengta 14 ekspedicijų, išleistos 3 „Versmės“ leidyklos monografijos apie rajono valsčius (Šeduvą, Grinkiškį, Baisogalą), išleista 10 CD, 13 DVD apie Radviliškio krašto etninės kultūros reiškinius. Iš šios programos įsigyti 64 tautinių kostiumų komplektai, nupirkti instrumentai keturioms kapeloms. Iš etninės veiklos rajone sukaupta 385 tūkst. Lt spec. lėšų, iš KM projektams vykdyti gauta 65 tūkst. litų (didžiausias projektas – tarptautinis kojinių mezgimo čempionatas; ypač daug renginių skirta moksleiviams);

• Pagal Kėdainių r. savivaldybės Etninės kultūros plėtros programą ir įgyvendinimo priemones 2013–2015 m. (programos iniciatorius – Aukštaitijos tarybos narys, Kėdainių r. savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas) numatytos 4 kryptys (32 veiklos): 1) paveldo (daugiausia dėmesio skiriama krašto muziejaus veiklai); 2) etninės kultūros viešinimo ir sklaidos (su „Balticum TV“ Kėdainių krašto padaliniu sukurta 11 laidų apie krašto etninės kultūros reiškinius); 3) tarmėms, amatams, tautodailei skirtų etninės kultūros projektų finansavimas (skiriama lėšų folkloro kolektyvams įsigyti tautinius kostiumus, kelionėms į užsienį, finansuojami vaikų konkursai „Patrepsynė“ ir „Tramtatulis“; Tarmių metams skirtiems 30 renginių, pirmąkart surengtam regioniniam folkloro festivaliui „Iš Vidurio Lietuvos“, respublikiniam tradicinio giedojimo renginiui); 4) švietimas ir ugdymas (finansuotos 7 vaikų etnokultūrinės vasaros stovyklos).

Tradiciniai renginiai, festivaliai, šventės. Aukštaitijos regiono savivaldybėse nusistovėjo tradiciniai renginiai, kurie reprezentuoja kraštą: „Bėk bėk, žirgeli“ šventė Anykščiuose, varžytuvės „Aukštaitijos armonika“ Biržuose, Sekminės Meironyse (Ignalinos r.), Joninės Jonavoje ir Kernavėje, Tarmių festivalis Raudondvaryje (Kauno r.), kulinarijos paveldo ir amatų šventės Panevėžio ir Utenos rajonuose, Sartų žirgų lenktynės, tradiciniai folkloro festivaliai Pasvalyje, Rokiškyje, Zarasuose, Kupiškyje, Peterburgo armonikų šventė Utenoje, tradicinio muzikavimo stovykla Visagine, sutartinių festivalis „Sesė sodų sodina“ Kauno r., Jorės šventė Kulionyse (Molėtų r.) ir kt. Regione pradėtos kurti ir naujų renginių tradicijos: pavyzdžiui, „Sutartinių takas“ Ukmergėje, tradicinių giedotojų šventė Kėdainiuose. Rugsėjo mėn. Aukštaitijos specialistė organizavo Aukštaitijos dainų šventės, vykusios Panevėžyje, folkloro dalį – „Aukštaičių kiemeliai“, kurios metu savo krašto kulinarijos paveldą, tradicinius amatus ir amatininkus, geriausius folkloro kolektyvus, pavienius muzikantus ir kaimo kapelas, pasakorius pristatė Biržų, Joniškio, Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio, Zarasų, Panevėžio rajonų bei Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybes.

Per 2013 m. regione įvyko 392 renginiai, skirti Tarmių metams, pavyzdžiui:

• Balandžio mėn. Aukštaitijos tarybos narys A. Svidinskas, vienas iš Tarmių metų paskelbimo iniciatorių, Raudondvaryje (Kauno r.) surengė respublikinę konferenciją „Žmogaus regioninės savivertės svarba“, skirtą etnografiniams regionams ir tarmėms, taip pat kasmetinį tarmiškos kūrybos konkursą;

• Gegužės mėn. respublikinę konferenciją apie tarmes ugdymo sistemoje surengė Aukštaitijos tarybos narė, Šepetos A. Adamkienės pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Ramutė Kižienė;

• Rugsėjo mėn. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė Panevėžyje surengė šventę „Aukštaičių tarmių atlasas“, kurioje dalyvavo Biržų, Joniškio, Pakruojo, Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų, Panevėžio rajonų, Šiaulių ir Panevėžio miestų folkloro kolektyvai, liaudies teatrų artistai, pasakoriai;

• Gruodžio mėn. Aukštaitijos tarybos narė Regina Stumburienė Anykščiuose surengė Lietuvos tarmių festivalį „Kalbom iškalbėta, giesmėm išgiedota“ ir kt.

Be to, Aukštaitijos tarybos nario Kęstučio Stadalnyko iniciatyva Kėdainių krašto regioninė televizija parengė 11 laidų, skirtų tarmėms populiarinti. Tarmiškus tekstus spausdino Utenos ir Kupiškio krašto laikraščiai.

Etnokultūrinis ugdymas. Aukštaitijos tarybos nariai įsitikino, kad etninė kultūra kaip pasirenkamasis dalykas dėstoma Kėdainių r. 3-ose mokyklose, daug kur etninė kultūra integruota į neformalų ugdymo procesą (stipriausiai etnokultūrinis ugdymas vyksta Labūnavos ir Surviliškio pagrindinėse mokyklose), ugdant vaikus glaudžiai bendradarbiauja krašto muziejus ir ugdymo įstaigos – iš 32 edukacinių programų daugiau nei trečdalis skirta etninei kultūrai (jose dalyvauja dauguma rajono moksleivių, vyksta seminarai vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvų vadovams). Aukštaitijos tarybos narė L. Vilienė rengė folkloro kolektyvų vadovams mokymus Kėdainiuose, Ukmergėje, Panevėžio rajone ruošiantis Dainų šventės apžiūroms, „Tramtatulio“ ir „Patrepsynės“ konkursams. Kaip etnokultūros edukacinių paslaugų teikėjai regione veikia ir amatų centrai.

Tradicinių amatų plėtra ir sklaida. Balandžio mėn. Utenoje ir Naujamiestyje (Panevėžio r.) buvo organizuoti respublikinio jaunųjų tautodailininkų konkurso „Sidabro vainikėlis“ regioniniai turai (ypač aktyviai dalyvavo jaunieji tautodailininkai iš Kupiškio, Radviliškio ir Panevėžio r.).

Etninė kultūra regioninėje žiniasklaidoje. Daug dėmesio Aukštaitijos etninei kultūrai skiria regioninės televizijos: Kupiškio televizija, Biržų televizija „Rygveda“, Kėdainių televizija bei kraštų kultūros žurnalai: „Šiaurietiški atsivėrimai“ (Pasvalys), „Anykšta“ (Anykščiai), „Indraja“ (Utena), „Deltuva“ (Ukmergė), „Žiemgala“ (Žiemgalos leidykla), „Ladakalnis“ (Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas). Tarmiškus tekstus nuolat savo puslapiuose skelbia „Kupiškėnų mintys“, „Utenos diena“, Rytų aukštaičių sambūrio internetinis portalas www.zaliazole.lt .

Kita. Išvažiuojamuosiuose Aukštaitijos tarybos posėdžiuose Miežiškiuose, Pakiršinyje, Paberžėje susipažinta su gražiausiomis šiuose kraštuose puoselėjamomis tradicijomis ir etninės kultūros židiniais. Vykdyti regiono etninės kultūros renginių stebėseną trukdė lėšų stoka vykti į komandiruotes, susipažinti su situacija vietose. EKGT specialistė Aukštaitijos regionui savo lėšomis vyko į 13 išvykų po regioną (Kupiškio rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros tarybos susirinkime, tradiciniuose Panevėžio rajono bendruomenių renginiuose „Mojavai Nibragalio kaime“, „Oi, skanios bobutės vaišės“, „Patalkių valgiai“ ir kt. ir kt.). Spalio mėn. kūrybinėse dirbtuvėse „Etno aš“, vykusiose Vilniaus rotušėje, EKGT specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė, dr. Daiva Vyčinienė ir Nibragalio kaimo dainininkės pristatė savitą šio krašto dainavimo tradiciją.

Žemaitijos taryba į etnokultūrinės veiklos stebėseną įtraukė renginius, skirtus Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui (mokslinę konferenciją „Žemaičių kryždirbystė krašto istorijos ir kultūros kontekste“, parodą „Žemaičių kryždirbystė“ ir Kryždirbių mugę).

Žemaitijos taryba apibendrino regione vykusius renginius ir kitas veiklas, skirtas Tarmių metams:

• Šiaulių universitete vasario 20 d. buvo organizuota Tarmių diena, skirta Gimtosios kalbos dienai ir Tarmių metams paminėti, o kovo 11 d. vyko Antroji respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gimtoji kalba mokykloje“ (J. Pabrėžos ir G. Dauneckytės pranešimai buvo skirti Tarmių metams);

• Birželio 8 d. Žemaitės memorialiniame muziejuje vyko rašytojos Žemaitės 168-ųjų gimimo metinių minėjimas, kuriame vyko žemaitiškai rašančių poetų kūrybos skaitymai, moksleivių konkurso „Prašnekink žemaitį“, skirto Tarmių metams paminėti, laureatų apdovanojimas.

• Žemaitijos tarybos iniciatyva Telšių r. savivaldybės kultūros centras organizavo Tarmių metams skirtas Žemaitijos regiono žemaitiškos kūrybos varžytuves ,,Auginkem žemaitiū kūrības miedī“, vykusias lapkričio 29 d. Telšių internatinėje mokykloje (dalyvavusių komandų iš Telšių, Varnių ir Platelių kapitonai – Žemaitijos tarybos nariai).

• Varnių regioninio parko direkcija, skatindama žemaičių tarmės vartojimą, nuo 2005 m. kasmet organizuoja žemaitiškos kūrybos konkursą „Rokoukimies i korkēm žemaitiškā“, kuris 2013 m. vyko gegužės mėn. Biržuvėnų dvare (dalyvavo moksleiviai bei mokytojai iš Luokės, Janapolės, Pavandenės mokyklų ir Platelių gimnazijos), vakaronės metu buvo pristatytas rinkinys „Žemaitėška kūryba vakū lūpomis“ (leidinio sudarytojas ir konkurso sumanytojas – Žemaitijos tarybos narys L. Gedvilas).

• Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filiale gegužės 25 d. vyko skaitymai „Poezija sodų žydėjime žemaitiškai 2013“, kur poetai žemaitiškai skaitė poeziją (Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant šį renginį, įsteigė atminimo dovanėles).

• Spalio 13 d. Tauragės r. savivaldybės kultūros centre įvyko baigiamasis Tarmių metams skirtas renginys – folkloro šventė „Aš atdarysiu dainų skrynelę...“, kurios metu buvo pristatytas Tauragės r. savivaldybės kultūros centro išleistas Tauragės krašto liaudies dainų rinkinys ,,Tauragės krašto dainos“ (sudarytoja – Žemaitijos tarybos narė L. Kiltinavičienė, Žemaitijos taryba teikė konsultacijas dėl plokštelės išleidimo, dainas padėjo atrinkti Žemaitijos tarybos pirmininkė doc. R. Vildžiūnienė).

• Rengiama Juozo Pabrėžos knyga „Žemaičių kalba ir rašyba“.

Etnokultūrinio ugdymo plėtra. Žemaitijos taryba tarpininkavo organizuojant Luokės seniūnijos „Auksinio elnio dvaro“ kaimo turizmo sodyboje „Žemaitijos regiono „Tramtatulio“ akademiją“ spalio 18 – 19 dienomis (organizavo Žemaitijos tarybos narė vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė R. Macijauskienė, dalyvavo Žemaitijos tarybos nariai L. Šedvilas, L. Kiltinavičienė, J. Pabrėža ir EKGT specialistė Žemaitijos regionui S. Dacienė) – teorinius-praktinius mokymus Žemaitijos regiono pedagogams, kultūros darbuotojams bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių vadovams. Žemaitijos tarybos nariai stebėjo Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ ir Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso ,,Sidabro vainikėlis” Žemaitijos regiono rajoninių ir regioninių turų peržiūras.

Tradicinių amatų plėtra ir sklaida. Nuo 2004 m. Plungės r. savivaldybės kultūros centras vykdo projektą „Žemaitiškų tradicijų terpėje“, kurio tikslas – puoselėti ir populiarinti žemaitiškas tautodailės tradicijas, lapkričio mėn. išėjo leidinys „Žemaitiškų tradicijų terpėje“ (Žemaitijos taryba teikė konsultacijas šio leidinio sudarymo ir projekto įgyvendinimo klausimais, dalyvavo tautodailės parodų atidarymuose.

Kita. Vasario 3 dieną Žemaitijos nacionalinio parko Platelių dvaro svirne įvyko praktinis seminaras „Žemaičių dainos ir Užgavėnės“, kuriame paskaitas skaitė Žemaitijos tarybos pirmininkė, Klaipėdos universiteto docentė R. Vildžiūnienė, dalyvavo ir Žemaitijos tarybos nariai. Liepos 5–11 d. Plungės rajone, Virkšų kaime, vyko VI vasaros etnologinė stovykla, į kurią susirinko Klaipėdos universiteto folkloro ansamblio „Auksodis“ dalyviai iš visos Lietuvos – mokytojai su savo mokiniais ir studentais, šeimos su vaikais ir kt. (stovyklos kuratorė – Žemaitijos tarybos pirmininkė, ansamblio vadovė R. Vildžiūnienė, dalyvavo Žemaitijos tarybos narės R. Macijauskienė, A. Kuprelytė, S. Dacienė). Žemaitijos tarybos nariai rugsėjo 22 d. dalyvavo Baltų vienybės dienos, Saulės mūšio ir rudens lygiadienio paminėjimuose ant Žemaitijos kalnų ir piliakalnių.

Mažosios Lietuvos taryba, vykdydama regiono etnokultūrinės veiklos stebėseną, daug dėmesio skyrė etnokultūriniam ugdymui:

• Pagėgių kultūros centre vyko edukacinės pamokos, kurias vedė regioninės tarybos narė A. Mikšienė, buvo organizuota moksleivių viktorina „Laivu – Nemunu po Mažosios Lietuvos istoriją“;

• Šilutės kultūros ir pramogų centre ištisus metus vyko edukaciniai užsiėmimai „Iš kartos į kartą“, Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ ištisus metus moksleiviams vedė užsiėmimus „Taip linksminosi mūsų senoliai“;

• Kintų Vydūno kultūros centre regioninės tarybos narė R. Tarvydienė paruošė programą „Kuršmarių vėtrungė-vėlukas“;

• Smalininkuose ir Viešvilėje pilietiškumo pamokas organizavo Mažosios Lietuvos tarybos narys A. Griškus ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras;

• Klaipėdos r. Dovilų etnokultūros centre regioninės tarybos narė L. Kerpienė organizavo stovyklą „Lietuvininko sodyboje“;

• Klaipėdos m. etnokultūros centras Giruliuose organizavo regiono vaikų folkloro ansamblių dalyviams tradicinę stovyklą „Vėlungis“ (skirtą Tarmių metams).

Tarmių metams skirti renginiai ir veiklos. Didžiulį darbą atliko Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkės pavaduotoja, Šilutės savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir etnografai, vaizdžiai ir įdomiai visuomenei pristatydami beišnykstančią regiono tarmę: 1) organizavo šeštadieninę lietuvininkų tarmės mokyklėlę; 2) paruošė edukacinę programą „Po lietuvininko stubą špaceriojant“; 3) sukūrė filmą „Vėliju Jum gerą giliukį, didelį stukį“, kuriame reta šišioniškių šnekta pasakojama apie regiono tradicijas ir papročius (režisierė Dalia Babaliauskienė); 4) kartu su Klaipėdos universitetu pradėjo rengti lietuvininkų tarmės žodyną. Be to, Šilutės kultūros ir pramogų centras gruodžio 6 d. organizavo renginius, skirtus Tarmių ir Klaipėdos krašto jubiliejiniams metams įprasminti. Pagėgių savivaldybės kultūros centre lapkričio 29 d. vyko konferencija „Mokėsi tarmę – žinosi istoriją“.

2013 m. Mažosios Lietuvos regionui buvo ypač turtingi istorinių įvykių jubiliejinėmis datomis. Sausio 15 d. visame regione vyko renginiai, skirti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo 90-mečiui, surengtos fotografijų ir dokumentų parodos Pagėgiuose, Šilutėje, Klaipėdoje, Smalininkuose, Viešvilėje, Juodkrantėje, vyko edukacinės programos ir koncertai, pristatytas dokumentinis filmas „Išvadavimas“ ir Jono Vanagaičio almanachas „Kovos keliais“, organizuotas tradicinis naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ Priekulė–Klaipėda. Seime buvo pristatyta šiai datai skirta paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“. Mažosios Lietuvos regionas minėjo ir Tilžės akto 95-metį: lapkričio 28 d. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos etnokultūros centras organizavo mokslo populiarinimo seminarą „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, o Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje tą pačią dieną buvo pristatyta prof. D. Kauno knyga „Mažosios Lietuvos knygų link: dokumentinio paveldo socialinėje aplinkoje sakytinė ir vaizdinė istorija“.

Folkloro festivaliai ir šventės. Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Smalininkų etnokultūros centrai Užgavėnių metu organizuoja regionui būdingą Šiupinio šventę. Birželio mėn. vyko tradicinis tarptautinis folkloro festivalis Nidoje „Tek saulužė ant maračių“. Liepos mėn. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras jau eilę metų organizuoja folkloro festivalį „Užaugau Lietuvoj“, Kintų Vydūno kultūros centras ir Drevernos kultūros namai – šventes „Ant marių krantelio“. Rugpjūčio mėn. Pagėgių savivaldybės Šilgalių kaimo dvaro aikštėje vyko regioninis folkloro festivalis „Gandrai, gandrai ga-ga-ga“, Juodkrantėje – „Pūsk, vėjuži“. Jau keleri metai Rusnės salos bendruomenės organizuoja šiai vietovei būdingą šventę „Šaktarpį“.

Tradicinių amatų plėtra ir sklaida. Kovo 26 d. ir rugsėjo 7 d. Pagėgių kultūros centras organizavo konferencijas „Senieji Pagėgių krašto amatai“. Pagėgių savivaldybės kultūros centras kartu su amatininkais, tautodailininkais ir moksleiviais organizavo vaikų amatų jomarkėlį „Žiemos šauktuvės“, „Margas drūtas margučiukas“, rudens, kalėdines muges. Visose regiono savivaldybėse vyko tautodailininkų parodos, Pagėgiuose – respublikinės tautodailininkų parodos „Aukso vainikas“ rajoninis turas, Užgavėnių kaukių paroda, krašto tautodailininkų paroda.

Etninė kultūra žiniasklaidoje. Šilutės nepriklausomas laikraštis „Šilutės naujienos“ kartu su Šilutės savivaldybe jau 10-ą kartą organizuoja geriausių metų renginių nominacijas „Atverkime dvasios turtų skrynią“. Regioninės televizijos „Balticum“ laidose Klaipėdos miesto etnokultūros centro renginius, edukacines programas bei krašto tradicijas žiūrovams pristatinėjo regioninės tarybos pirmininkė N. Sliužinskienė ir narė V. Jankūnaitė. Tauragės radijo klausytojams apie Šv. Martyno šventės tradicijas kalbėjo regioninės tarybos narė A. Mikšienė. Regioniniai renginiai buvo aprašomi rajoniniuose laikraščiuose: Klaipėdos rajono „Banga“, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės – „Šilokarčema“ ir „Pamarys“, Šilutės rajono – „Šilutės naujienos“, Jurbarko rajono – „Šviesa“, Klaipėdos miesto – „Klaipėda“, Vakarų regiono laikraštis „Vakarų ekspresas“, internetiniuose laikraščiuose siluteszinios.lt, silutiskis.lt, tauragiskis.lt, jurbarkiskis.lt.

Kita. Birželio 7–9 d. Klaipėdos universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas organizavo Tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltų kalbos ir kultūra“. Šilutės r. Usėnų kaimo bendruomenės aktyvistai, moksleiviai entuziastingai dalyvavo ekspedicijoje, kurią organizavo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (vadovavo regioninės tarybos narys prof. Rimantas Sliužinskas), jos medžiaga panaudota kuriant Klaipėdos krašto konfesinio paveldo skaitmeninį archyvą.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba surinko duomenis apie Tarmių metų įgyvendinimą regione:

• Kauno rajono savivaldybė Raudondvario pilies dvaro rūmuose sausio 5–6 d. organizavo respublikinį renginį – Tarmių metų sutiktuves su Tarmių metų ženklo pristatymu ir Tarmiškos kūrybos konkurso baigiamąjį turą. Kauno tautinės kultūros centras surengė 15 Tarmių metams skirtų renginių ir konkursų.

• Marijampolės kraštotyros muziejus parengė spaudai knygą „Kapsų dainos“ pagal V. Šlekio rankraščius. Marijampolės kultūros centras organizavo Tarmių metams skirtus vaikų konkursus „Tramtatulis“: kovo 14 d. – Marijampolės savivaldybės, kovo 23 d. – Sūduvos regiono.

• Vilkaviškio Kultūros centras organizavo Tarmių metams skirtą renginį „Žodį pasivaikščioti išleisim, kad sugrįžtų“ A. ir R. Mecutų sodyboje (Sūduvos kraštui atstovavo folkloro ansambliai „Sūduviai“ ir „Gražupis“, kitiems regionams – šiame krašte gyvenantys žemaičiai, dzūkai, aukštaičiai). Vilkaviškio krašto muziejus Sūduvos kraštui atstovavo Tarmių metams skirtoje edukacinių programų mugėje Biržų krašto muziejuje su A. Mickevičienės parengta programa ,,To sviestelio gardumas“. J. Basanavičiaus sodyba-muziejus Tarmių metams birželio 8 d. surengė Sūduvos krašto folkloro festivalį „Žalias ąžuolėli“, rugpjūčio 8 d. ir rugsėjo 7 d. – Sūduvos krašto mėgėjų teatrų festivalį „Atžalynas“.

• Šakių rajono savivaldybė organizavo kelis Tarmių metų renginius: balandžio 13 d., tarmių vakarą, – „Ne naftalinas, o puikus aromatas“; gegužės 18 d. Zanavykų krašto muziejuje – Tarmių metams skirtą Muziejų naktį ir Tarmių šventę „Kalbėkime gimtąja kalba“, skirtą rajono mokyklų moksleiviams; birželio 15 d. – Kalbos dieną, skirtą Tarmių metams; spalio 24 d. – mokslinę konferenciją Sūduvos regiono kultūros darbuotojams ir mokytojams „Prigimtinė kultūra ir jos būsena”. Be to, buvo įgyvendinta edukacinė programa „Gimtosios šnektos spalvos“, skirta vaikams ir jaunimui; projektas „Tarmė – tapatybės dalis“ (organizuota ekspedicija zanavykų žodyno IV tomo medžiagai rinkti, parengtas iliustruotas tarmiškų posakių leidinys).

• Kalvarijos kultūros centras balandžio 1 d. paminėjo tarptautinę Teatro dieną, skirtą Tarmių metams – vedėjai kalbėjo kapsų šnekta, mėgėjų teatrai vaidino spektaklius tarmiškai. Rugsėjo 8 d. Kalvarijoje surengtas teatrų festivalis „Bičiuliai“, taip pat skirtas Tarmių metams (teatras „Titnagas“ parengė scenarijų kapsų šnekta, tarmiškai suvaidinti 6 spektakliai). Minint Tarmių metus, aktyviai prisidėjo Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka: joje buvo surengta paskaita „Kalbėkime savo tarme“, bibliotekos Liubavo filiale – viktorina „Gimtųjų tarmių pažinimas“, Radiškės filiale – popietė vaikams „Susirask savo tarmę“.

• Kazlų Rūdos viešoji biblioteka 2013 m. vykdė renginių ciklą „Tarmės – brangūs akmenėliai lietuvių kalbos lobyne“. Kazlų Rūdos kultūros centras rugpjūčio 10 d. savo krašto atstovus pristatė respublikiniame pasakorių konkurse Druskininkuose, rugsėjo 7 d. surengė tradicinę šventę „Rugsėjo fiesta“, skirtą Tarmių metams.

• Prienų krašto muziejus tarmes populiarino per mokomąją programą „Pasakų pasauly“, naudodamiesi tarmėmis įrašytų pasakų kompaktine plokštele „Laumiukai“.

Etnokultūrinio ugdymo plėtra:

• Vasario 25 d. surengtas Kalvarijos savivaldybės liaudies dailės konkursas „Sidabro vainikėlis“. Kalvarijos vaikų dienos centre ,,Žiniukas“ vaikams etnokultūrinius edukacinius užsiėmimus vedė Suvalkijos (Sūduvos) tarybos narė Rasa Januškienė. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka surengė paskaitas „Kalvarijos krašto senieji amatai ir amatininkai“; edukacinius užsiėmimus-išvykas „Duonos kelias iki stalo“ (Prienų krašto muziejuje) ir „Duonos kelias“ kaimo turizmo sodyboje „Suvalkijos dvaras“. Kalvarijos savivaldybei įgyvendinant 2011-2014 m. etninės kultūros plėtros programą ir priemonių planą buvo vykdomas tarptautinis projektas „Aktyvūs jauni žmonės atgaivina senovines tradicijas“, kurį įgyvendino Kalvarijos savivaldybės (Lietuva), Suvalkų apskrities (Lenkija) ir Oziorsko rajono (Rusija) administracijos (rugpjūčio 3–9 d. veikė kūrybinė stovykla Kalvarijos sav. Jurgežerių k., kurioje Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos 14–18 metų jaunuoliai dalyvavo medžio drožybos, dailės, keramikos, meninės fotografijos, etnokultūros studijose, eksponavo savo darbus stovykloje ir Kalvarijos kraštiečių šventėje „Šypsausi savo kraštui“).

• Marijampolės kultūros centras rugpjūčio 6–10 d. organizavo vaikų folkloro stovyklą „Ant kalno klevelis“;

• Šakių kultūros skyrius organizavo tradicinę regioninę vaikų ir jaunimo kankliavimo stovyklą Patašinėje.

Festivaliai ir šventės. Šakių kultūros centras organizavo tarptautinį folkloro festivalį „Šešupės malūnai“, tradicinę respublikinę liaudies muzikantų šventę „Gelgaudiškio armonika“. Atlikta bendruomenių etnokultūrinės veiklos stebėsena, daugiausia analizuojant Marijampolės savivaldybės veiklą: Taukaičių klojimo teatro „Gegnė“ bei Taukaičių bendruomenė tradiciškai organizuoja Užgavėnes, Sekmines, Žolinę, Klojimo teatro šventes; Igliaukos bendruomenė ir tautinių šokių kolektyvas „Tryptukas“ organizuoja kalendorines, šokių šventes; stiprėja Šunskų seniūnijos veikla, orientuota į krašto etnokultūros puoselėjimą (pvz., tradicinė „Duonos“ šventė Karužų kaime); Sasnavos laisvalaikio salės teatras „Jaunuolynas“ rengia kalendorines šventes; Varnupių kaimo bendruomenė liepos 20–21 d. surengė 7-tą „Kirvakalnio festivalį“.

Etninės kultūra regioninėje žiniasklaidoje. Ryškiausias Marijampolės regioninio laikraščio „Suvalkietis“ ir regioninės Marijampolės televizijos žurnalistų indėlis į Sūduvos etninių tradicijų puoselėjimą ir išsaugojimą – jie apibendrino ir įamžino visas svarbiausias Sūduvos šventes, renginius, žymiausius tautodailininkus, etnokultūros darbuotojus (renginiai anonsuoti ir pristatyti internetiniame tinklapyje www.suduvosgidas.lt).

Tradicinių amatų plėtra ir sklaida:

• Šakių savivaldybė įsteigė Gelgaudiškio amatų centrą, kur pirmiausiai buvo įkurti knygrišyklos ir siuvimo cechai;

• Parengta Ritinių bendruomenės centro edukacinė sūrių gamybos programa;

• Regione organizuotos tradicinių amatų mugės: Gelgaudiškyje „Stasiuko mugė“ , amatų šventė Plokščiuose „Senieji amatai – jaunoms rankoms“, Kaune balandžio 27 d. – tautodailės mugė, rugsėjo 27 d. – kulinarinio paveldo ir amatų pristatymas Derliaus šventėje. Lukšių kultūros centras Zyplių dvare organizavo parodas (Ričardo Vaino drožybos, Onutės Surdokienės karpinių, Aidos Šešelgienės riešinių), čia vyko tautodailininkų pleneras-stovykla „Zyplių žiogai“, respublikinis neįgaliųjų keramikos pleneras ir kt.;

• Birželio 22 d. Kalvarijos parke prie Šešupės prisimintos šienapjūtės tradicijos (vyrai dalgius plakė, pradalges ant žemės guldė, moterys lauknešėlius nešė, buvo pagerbti Jonai, uždegtas Joninių laužas, išplukdyti vainikai);

• Tautinis paveldas buvo pristatytas įvairių muziejų programose ir renginiuose: Vilkaviškio muziejuje per edukacines programas „To sviestelio gardumas“, ,,Kaip gyveno mūsų senoliai“, ,,Suvalkietiškas tautinis kostiumas“; Zanavykų krašto muziejus kasmet rengia lietuviškų tradicijų populiarinimo, aiškinimo vaikams ir jaunimui popietes, kaukių gaminimo pamokas, parodas ir šventes; Prienų krašto muziejus parengė ir įgyvendino kultūrinius bendradarbiavimo projektus su Alksniakiemio, Naujosios Ūtos, Šilavoto, Veiverių ir kt. bendruomenėmis, su Švietimo centru tęsė pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarus „Lietuvių etninės kultūros vertybės. Ugdymo turinio kaitos galimybės“ (su duonos kepimo, linų apdirbimo, audimo ir kt. mokymais); Marijampolės kraštotyros muziejaus parengė ir išleido tekstilės rinkinio katalogą „Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“.

Kita regioninių tarybų veikla

Aukštaitijos regiono taryba, gavusi skundą dėl folkloro ansamblio „Šeduva“ vadovės E. Brajinskienės atleidimo, du kartus (2013-02-18, raštas Nr. S-A-3; (Nr. S-A-4) kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją ir į tarybą dėl folkloro ansamblio „Šeduva“ likimo. Iš Radviliškio rajono mero gautas galutinis atsakymas, kad folkloro ansamblio veikla tebevyksta, o 2014 m. biudžete bus numatytos lėšos folkloro kolektyvo vadovo etatui (2013-04-03, Nr. S-1150-(8.14). Spalio mėn. teikta rekomendacija Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl Pasvalio krašto premijos skyrimo Pasvalio kultūros centro folkloro ansambliui „Rags“ (Nr. S-A-9). Lapkričio mėn. teikta rekomendacija Kultūros tarybai dėl Dalios Savickaitės kandidatūros į Kultūros ir meno sričių ekspertų atranką (Nr. S-A-11). Gruodžio mėn. teikta rekomendacija Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl paramos L. Čirvinskienės knygai „Iš atminties aruodų: prisiminimai“ (Nr. S-A-12). EKGT specialistė Aukštaitijos regionui per 2013 m. suteikė 38 konsultacijas regiono kultūros, švietimo įstaigoms, amatininkams, verslininkams, tautodailininkams, kaimo turizmo sodybų verslininkams, folkloro kolektyvams, savivaldybių administracijoms, turizmo informacijos centrams įvairiais etninės kultūros klausimais.

Dzūkijos (Dainavos) taryba atliko eksperto, konsultanto ir patarėjo vaidmenį Dzūkijos (Dainavos) etnografiniame regione – teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, folkloro kolektyvams, kultūros darbuotojams, pedagogams ir kitiems, tradicinių amatų ir tautodailės, etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro, jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius klausimais - suteiktos 64 konsultacijos. Taip pat buvo teikta metodinė pagalba Saugomų teritorijų direkcijoms dėl etnografinės, istorinės medžiagos panaudojimo galimybių rengiant informaciją stendams, informaciniams leidiniams, lankytojų centrų ekspozicijoms, teikiant informaciją žiniasklaidai, skleidžiant gerąją patirtį, vedant ekskursijas ir t. t.

Dzūkijos (Dainavos) taryba gegužės 24 d., surengusi posėdį Šalčininkuose, aplankė Turgelių kaimą ir apylinkes (Pavlovo Respubliką, Turgelių P. K. Bžostovskio vid. m–los muziejų, rusų bendruomenę Michnovo kaime).

Žemaitijos taryba. Žemaitijos tarybos nario V. Jocio iniciatyva gruodžio mėn. išėjo rinkinys „Žemaičių kultūros savastys: epochų jungtys“, skirtas Tarmių metams, Dariaus ir Girėno skrydžio 80 metų, 1863 m. sukilimo 150 metų, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba lapkričio 8 d. posėdyje nutarė siūlyti EKGT tęsti darbą su Savivaldybių asociacija, ieškant galimybių steigti savivaldybėse etninės kultūros specialistų etatus.