Etninės kultūros teisės pagrindai 

Dėl „Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto" vertinimo, Virginija Kondratienė, Vygantas Čaplikas


<...> Atkreiptas dėmesys j tai, kaip Valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje atsispindi Europos Sąjungos sutarties nuostatos, įtvirtinančios Europos valstybių - Sąjungos nariu apsisprendimą užtikrinti kultūrų ir kalbu įvairovę, puoselėti tautinio tapatumo bei regionu identitetą Europoje.

Bendrosios pastabos

1. Regioninė politika ir plėtros perspektyvos. Šiuo metu vienas iš aktualiausiu Europoje ir Lietuvoje klausimu yra regioninė politika bei regionu plėtros harmonizavimas siekiant sumažinti regionu išsivystymo skirtumus bei spręsti regionu infrastruktūros modernizavimo, darbo vietų kūrimo bei alternatyvių verslu paieškos klausimus. Strategijos projekte minėtos problemos iš esmės nenagrinėjamos. Tai vienas didžiausiu projekto trūkumu. Vertinant tai, kad Europos Sąjungos sukurtu struktūriniu ir sanglaudos fondu sistema atspindi aiškius Europos politikos prioritetus - pagrindinės lėšos skiriamos Regioninės plėtros fondui (50 % VISŲ minėtu fondų lėšų), sunku įsivaizduoti tinkamą ir racionalu regioninei plėtrai skiriamu lėšų panaudojimą Lietuvoje, kai valstybės ilgalaikės raidos strategijoje šiems klausimams skiriama vos keletas eilučių.

Tikslinga iš esmės peržiūrėti ir aiškiai suformuluoti dokumente valstybės regioninės plėtros strategiją. Kadangi minėtas klausimas reikalauja rimtos analizės, todėl teikiame tik bendrąsias pastabas dokumentui, kurios turėtu padėti susisteminti ir aiškiau apibrėžti Lietuvos strategiją regioninės plėtros ir politikos klausimais.

Parengtoje Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (projekte) regioninės politikos klausimus nėra lengva vertinti, nes jie išblaškyti keliose vietose, išdėstyti nevisai nuosekliai ir prieštaringai. ES valstybėse, pateikiant regioninės politikos klausimus, tiek esamus, tiek ir strateginius, dažniausiai laikomasi tokios sandaros: regioninės politikos teisiniai pagrindai, institucijos, programos (planai, projektai ir kt.) ir finansavimas. Toks išdėstymas būtu tinkamesnis ir parengtoje strategijoje, nes įneštu aiškumo, susisteminimo ir galimybę gretinti šį klausimą su ES valstybėmis, nes greit tapsime šios organizacijos nare.

Strategijoje rengėjai privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad regioninė politika ES yra prioritetinė sritis, per ją vykdoma visa organizacijos integracija, demokratijos plėtra, taip pat ir decentralizuotas valstybių-narių administracinės-teritorinės sistemos ir ūkio valdymas, kultūros reguliavimas išsaugant regionų savitumą (identitetą).

Dėl to reikia laikyti trūkumu, kai jau strategijos pradžioje (3 psl.) išdėstant tuos privalumus, kuriuos Lietuva turės būdama ES nare, nepaminima milžiniška šios organizacijos regioninės politikos patirtis, kuri atsivers ir mūšy regionams įstojus į šią ne tik valstybių, bet ir gerai organizuotu demokratinių ir savivaldžiu regionu bendriją.

Trečiajame skyriuje, kurio pavadinimas „Valstybės valdymas ir savivalda" (15 psl.), jau pačioje pradžioje rašoma: „Viešojo administravimo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis centrinį, teritorinį ir vietos savivaldos lygius..." Vėlgi, atsižvelgiantį ES regioninę politiką, suformuluotą jos nariu valstybių valdymo struktūrą, ten yra aiškūs trys demokratinio valdymo lygmenys: centrinės valdžios, regionu ir vietos savivaldos. Kas tas „teritorinis administravimas", kuris pagal ES taikomą subsidiarumo principą visai nereikalingas, lieka neaišku.

Kaip tam tikra prieštara yra toliau dėstoma medžiaga, kur kalbama apie centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijų atskyrimą, optimizavimą ir valdymo tobulinimą. Dar iškeliant ir reikalavimą: „sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, maksimaliai pritaikytą gyventoju reikmėms ir poreikiams tenkinti, atsižvelgiantį Europos regionu asamblėjos deklaracijos ir Europos vietos savivaldos Chartijos reikalavimus" (l 6 psl.). Iš principo tai teisinga, bet formulavimas turėtu būti tikslesnis, aiškiai pasakant, kad Lietuvoje turėtu būti užbaigta ilgai užsitęsusi administracinio-teritorinio valdymo reforma, orientuojantis į ES rekomendacijas ir jos valstybių narių didelę patirtį šioje srityje. Taip pat neturėtų būti apeiti ir tie jau pertvarkyti bei naujai sukurti administracinio-teritorinio valdymo modeliai, kuriuos pradėjo naudoti kitos Rytų Europos valstybės, taip pat stojančios į ES.

Nuoroda į Europos regionų asamblėjos deklaraciją reiškia ne ką kita, kaip demokratinių savivaldos regionų įsteigimą, kas Lietuvoje nepateisinamai ilgai uždelsta, stabdo visos valstybės pažangą ir demokratijos plėtrą. Dėl to visi strategijoje naudojami teiginiai apie regionu plėtrą, JŲ valdymo tobulinimą bei ryšių gerinimą su administraciniais vienetais nėra reikšmingi, nes neturime pačio objekto - pilnaverčiu, demokratiniais pagrindais suformuotu ir veikiančiu regionu. Regioninės politikos požiūriu, ypač naudojantis gausia ES patirtimi šioje srityje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turėtų būti žymiai patobulintas.

2. Tautos identiteto apsauga bei etninių vertybių puoselėjimas. Projekte nemaža dėmesio skirta atskiru ūkio šaky (pvz., ekonomikos, aplinkosaugos) detaliai analizei bei plėtros perspektyvoms. Neabejotina minėtu ūkio šaky reikšmė valstybės raidai. Tačiau tikėtis teigiamu rezultatų bei efektyvios valstybės raidos neužtikrinus VISŲ ūkio šaky tolygios plėtros yra neįmanoma. Greta spartaus ekonomikos valdymo modernizavimo diegiant rinkos ekonomikos principus svarbu neužmiršti ir kitų nacionalinius interesus atspindinčių valstybės sričių - kultūros, švietimo, mokslo bei tautos etninį imunitetą stiprinančių veiksnių. Dokumente pasigendame minėtų nuostatų detalaus ir sisteminio pateikimo. Tekste daug deklaratyvaus pobūdžio sakinių. Jis tarsi sulipdytas iš atskirų mažai tarpusavyje derančių, dažnai prieštaraujančių viena kitai nuostatų. Kultūros sritis dokumente aptarta fragmentiškai ir neįsikomponuoja į bendrąjį kontekstą. Dokumente būtina įvesti nuostatas, kuriose būtų pabrėžiamas valstybės įsipareigojimas skatinti ir remti visuomenės ir jos organizacijų rūpinimąsi savo kultūra, palaikyti visuomenės kultūrinę savimonę, savižiną ir savigarbą.

Analizuojant tautos tapatumo ir etninių vertybių apsaugos ir puoselėjimo klausimus valstybės raidos kontekste būtina pabrėžti jų svarbą ir reikšmę vieningos Europos erdvėje. Europos valstybės - Sąjungos narės, pasirašydamos Europos Sąjungos sutartį, daugelyje jos straipsnių (l 26, l 28, sutarties preambulėje ir 1.1.) nurodė būtinybę plėtoti kultūrų ir kalbų įvairovę, užtikrinti regionų identiteto apsaugą Europoje, pasisakydamos už tautų solidarumą ir pagarbą kiekvienos valstybės tapatumui, jos istorijai, tradicijoms ir papročiams. Todėl būtina suderinti Lietuvos valstybės raidos strategijos nuostatas su Europos sutarties dokumentu.

Pastabos ir papildymai projekto tekstui

Antroje dalyje - SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizė, Stiprybės 2 psl. 7 pastraipoje sakinį papildyti ir po žodžių „istorinis kultūros paveldas", įrašyti žodžius „tebegyvuojančios etnokultūrinės krašto tradicijos", toliau kaip tekste. Po minėto sakinio siūlome įvesti atskirą pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Natūralioje aplinkoje tebegyvuojantys etninės kultūros reiškiniai sudaro realias galimybes plėtojant turizmą Lietuvoje prisistatyti pasauliui, Europoje išlikusius archaiškiausius lietuvių autentiškos kultūros pavyzdžius, bylojančius apie turtingą tautos kultūrinę praeitį bei jos gebėjimą perteikti kultūros vertybes moderniausiomis formomis".

Skirsnyje Stiprybės 3 puslapyje po antros pastraipos tikslinga įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Vertinant rizikos veiksnius tautiniam identitetui būtina suvokti, kad vien gynybinių šalies pajėgumų stiprinimas bei ekonominė plėtra nesukuria asmens, tautos ir valstybės saugumo, neužtikrina nacionalinių interesų gynimo, negarantuoja tolesnės visuomenės raidos. Nepakankamas dėmesys etninės kultūros vertybėms silpnina tautos etninį imunitetą ir savimonę. Etninės kultūros objekto visumos išskaidymas dėl struktūrinių, administracinių ir kitų priežasčių apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatumo bei savimonės suvokimą bei puoselėjimą".

Skirsnio Silpnybės 3 puslapyje 3 pastraipą papildyti ir po žodžių „Pasenusi kultūros infrastruktūra..." įrašyti „neišnaudojamas nacionalinei plėtrai etninių žemių kultūrinis potencialas". Po žodžių „paveldas" įrašyti naują sakinį: „Nėra nacionalinės kultūros ugdymo strategijos plano".

Skirsnyje Galimybės 3 psl. po devintos pastraipos tikslinga įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Sudarius etninei kultūrai reikalingas specifines globos sąlygas bei sukūrus specialų reglamentavimą nacionalinės teisės sistemoje, būtų realizuotas strateginis etninės kultūros valstybinės globos ir politikos uždavinys - užtikrinti etninės kultūros natūralią raidą bei sudaryti palankias sąlygas gyvosios tradicijos plėtrai. Parengus valstybines Etninės kultūros plėtros bei Etnografinių kaimų išlikimo programas, jose numatomos priemonės sukurs realias prielaidas mažinti grėsmę tautiniam identitetui, sudarys sąlygas visapusiškai plėtoti etninės kultūros objektą bei užtikrinti etninės kultūros subjektų apsaugą. Sukurti Etninės kultūros globos tarybos padaliniai - Regioninės etninės kultūros globos tarybos - padės puoselėti kultūrines tradicijas regionuose".

Skirsnyje Grėsmės 5 puslapyje po žodžių „Nepakankamai išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas..." įrašyti žodžius „kokybiška nacionalinio intelekto reprodukcija. Nepakankamas kultūros finansavimas", toliau kaip tekste.

Skirsnyje Grėsmės 5 puslapyje po antros pastraipos prieš Makroekonomikos padėtis įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Etninė kultūra - tautos būties, jos išlikimo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Tačiau šiandieną akivaizdžiai pastebima, kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus. Etninės kultūros gyvoji tradicija patiria vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos reiškinių poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas - tautinė savimonė - nepaliaujamai silpsta. Įvairiose srityse, susijusiose su tautinės savimonės išsaugojimu (švietimo strategija, šventes reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kt.), trūksta pakankamo dėmesio ir apsaugos priemonių etninės kultūros ugdymui, jos vertybių puoselėjimui, tautinei savimonei išsaugoti.

Etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, tačiau dabartinis teritorinis - administracinis suskirstymas nėra palankus etnografinių regionų savitumui išsaugoti ir plėtoti. Būtina regionų valdymą susieti su kultūros identiteto išlaikymu".

II skyriaus Lietuvos valstybės vizija 7 puslapyje 9 pastraipoje sakinyje „Lietuvos kultūra..." po žodžių „atvira visuomenė..." įrašyti žodžius „puoselėti krašto etnokultūrines tradicijas, ugdyti tautinę savimonę bei nacionalinį patriotizmą...", toliau kaip tekste.

II skyriaus Lietuvos valstybės vizija l l puslapyje prieš ketvirtą pastraipą tikslinga įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Siekiant užtikrinti efektyvią kaimo plėtrą, būtina nuo žemės ūkio produktų gamybos pereiti prie alternatyvios veiklos paieškos kaime. Ypač patrauklūs investicijoms yra etnografiniai kaimai, išsaugoję unikalius architektūros statinius, tradicinį kraštovaizdį, savitas, autentiškas kaimo tradicijas, tradicinius amatus ir verslus — visa tai žavi ir traukia ne vieną užsienieti turistą, atvykstantį į Lietuvą pamatyti jos savito grožio. Būtina plėtoti turizmo verslą etnografiniame Lietuvos kaime, tuo būdu būtų užtikrinama kaimo plėtra, kuriamos darbo vietos, lietuviško kaimo unikalumas būtų labiau prieinamas turistui".

To paties skyriaus 12 puslapio penktoje pastraipoje Regioninė plėtra po žodžių „atsižvelgiantį regiono..." įrašyti žodžius "...istoriškai susiklosčiusį etninį savitumą" toliau tęsti kaip tekste, o žodžius „išryškinant regiono savitumą" sakinio gale išbraukti.

III skyriaus Ilgalaikės valstybės plėtros prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys l dalyje Mokslas ir švietimas l 3 puslapyje pirmame sakinyje po žodžių „visiems prieinamą ir..." įrašyti žodžius „nacionalumo, humanizmo ir demokratiškumo principais grindžiamą...", žodį „tęstinę" išbraukti, toliau kaip tekste.

To paties skyriaus 4 dalies Kultūra 18 puslapio šeštos pastraipos antrąjį sakinį po žodžiu „tiesiogiai susiję su..." pakeitus žodį „prioritetiniu" į „prioritetinius", įrašyti žodžius "prioritetiniais autentiškos lietuvių kultūros pristatymu pasauliui" , toliau kaip tekste. Prieš sakinį „Atvira kultūra..." įterpti naują sakinį „Autentiškumo ir atvirumo dermė kultūroje sudaro prielaidas moderniam savitos kultūros formavimuisi".

To paties skyriaus 4 dalies 18 puslapio 7 pastraipos antrame sakinyje po žodžių „Lietuvos valstybė remia..." įrašyti žodžius "...lietuvių etninę kultūrą ir..." . l8 puslapio paskutinėje pastraipoje antroje dalyje po žodžių „- globoti..." įrašyti žodžius "...ir puoselėti lietuvių...", toliau kaip tekste.

Projektą vertino bei pastabas ir pasiūlymus pateikė Etninės kultūros globos tarybos ekspertai doc. dr. Vygandas Čaplikas ir Virginija Kondratienė.

2002 10 14


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2228&p_d=30283&p_k=1