Istorijos eigoje formavosi apgyvendinimo struktūra, sodybos planas, pastatų formos, konstrukcijos ir puošyba. Priklausomai nuo vietos klimato sąlygų, statybai tinkamų medžiagų ir istorinių aplinkybių, Aukštaitijoje susidarė saviti pastatų tipai, susiformavo charakteringas  trobesių išdėstymas ir apželdinimas.

        Aukštaitiškų pastatų architektūra išsiskiria archaiškumu ir formų bei konstrukcijų įvairove. Nė viename kitame Lietuvos regione neišliko tiek daug statybos raidos pėdsakų. Siekiant išsaugoti šiuos savitumus reikia atsižvelgti į bendrus (būdingus Aukštaitijos regionui) sodybų planavimo, tvarkymo, pastatų statybos principus bei mažosios architektūros elementus. Tvarkant sodybą, statant naujus ar atstatant senus pastatus svarbu išlaikyti sodybos užstatymo vientisumą ir savitumą, betarpišką ryšį su gamtine aplinka, įvertinti ir suderinti pastatų proporcijas, formas, medžiagas, konstrukcijas, spalvas, puošybą.

       Žemiau pateikiami bendri etninės statybos principai bei rekomendacijos.

    

      Architektūra/statyba turi būti :

-                tvirta, patvari,

-                patogi, funkcionali,

-                graži, skoninga, estetiška,

-                paprasta, pigi, ekonomiška

-                saugi, sveika, ekologiška

 

       Sodybos architektūroje svarbiausia:

-                darnus ryšys su aplinka,

-                formų, spalvų, medžiagų vientisumas, natūralumas, suderinamumas,

-                 savitumas, individualumas.

 

      Teritorijos tvarkymas

-  Tvarkant sodybos aplinką saugotinas tradicinis kraštovaizdis, išlikę apgyvendinimo struktūros (gatvinių, padrikų netaisyklingai išsidėsčiusių kaimų sodybų, vienkiemių) pėdsakai, siluetas, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, ryšys su aplinka – keliais, miškais, vandens telkiniais, reljefu.

-     Saugotini želdynų masyvai, pavienių medžių grupės.

-    Vietiniai keliai turėtų būti derinami prie reljefo, vengiant ilgų tiesių linijų, gausiai netankiai netaisyklingai apželdinami (rekomenduojamos medžių rūšys – beržas, liepa, vinkšna, klevas, guoba).

     Sodybų planavimas

     Saugotinas (gali būti atkuriamas) išplanavimo ir statybos individualumas, savitumas:

-       Išlaikomas būdingas pastatų išdėstymas (nedideli atstumai tarp pastatų), kiemų zonavimas (atskiriami gerasis ir ūkinis kiemas), želdiniai (gėlynai, sodas, pavieniai medžiai), mažoji architektūra (tvoros, vartai, tilteliai, suolai, šuliniai, aviliai, kryžiai, koplytstulpiai ir kt.).

-       Sodybos kiemai, teritorija aptveriami tradicinėmis tvoromis su vartais.

-       Sodybos gausiai apželdinamos, neformuojant ištisinių želdinių juostų (rekomenduojami vaismedžių sodai, gėlių, vaistažolių darželiai, apželdinimui – ąžuolas, liepa, klevas, trešnė, gluosnis ir kt.)

      Pastatai (statiniai)

      Pastatų skaičius sodyboje 2-6 (vidutiniškai 3-4 pastatai). Tradiciniai pastatai: pirkia/gryčia, svirnas, tvartas, daržinė,  kluonas, pirtis, gali būti vasaros virtuvė, kalvė ir kt.

      Pastatai, išskyrus pėdinės konstrukcijos kluonus ar tvartus, vidutinių matmenų, grakščių formų (siauri, ilgi); Pėdinės konstrukcijos pastatai (su pėdžiomis-stulpais viduje laikančiais pastato stogą) masyvūs, platūs, aukštais stogais.

     Gyvenamasis namas (pirkia, gryčia)

-       Vienaukštis, aukštis iki karnizo ne daugiau kaip 3,5 m, iki kraigo ne daugiau kaip 7,5 m, gali būti įrengta palėpė.

-       Stačiakampio plano, rekomenduojamas pločio ir ilgio santykis 1x1,5-3 (5-8 m pločio, 8-24 m ilgio), būdingi dekoruoti prieangiai.

-       Pamatai ne aukštesni kaip 0,6 m.

-       Sienos medinės, apvalių nužievintų (netekintų), pjautų ar tašytų rąstų, lentų, būdingas horizontalus arba kombinuotas (dalijant sieną ties polangio linija į dvi dalis) sienų apkalimas lentomis, gali būti dažomos pastelinėmis spalvomis.

-       Stogas dvišlaitis arba pusvalminis, stogo pasvirimo kampas 40-47º (gegnės ilgis lygus dviems trečdaliams namo pločio); stogo danga:  skiedros, lentelės (arba jų imitacija), šiaudai, nendrės, gali būti natūralių spalvų (rusvų,  pilkų, gelsvų atspalvių, čerpių spalvos) banguoti lakštai.

-       Rekomenduojami tradicinių formų, medžiagų, konstrukcijų, langai (sudalinti 4-8 dalis - tradiciškai 6 dalys) ir durys; langai dažomi balta spalva. Tradiciškai buvo puošiami  viršlangiai ir durys.

     Ūkiniai pastatai

-       Didieji Rytų Aukštaitijos (pėdinės konstrukcijos) pastatai (klojimas, tvartas) stačiakampio, plano formos, 7-12 m pločio, 7- 20 m ilgio, didieji Vakarų Aukštaitijos pastatai (klojimas, tvartas) 6-10 m pločio, 6 – 20 m ilgio mažieji pastatai (svirnas, pirtis, ir kt,) stačiakampiai, 4-6 m pločio, 4-18 m ilgio.

-       Sienos medinės (apvalių, plautų, tašytų rąstų, lentų), mišrių medžiagų (mūro stulpai su mediniais intarpais), molinės arba mūrinės tinkuotos, stogai dvišlaičiai, keturšlaičiai arba pusvalminiai, gali būti čiukuriniai, plačiomis stogo užlaidomis (0,7-1,2 m), stogo danga: skiedros, lentelės, šiaudai, nendrės, gali būti natūralių spalvų (rusvų, pilkų, gelsvų atspalvių, čerpių spalvos) banguoti lakštai.

-       Visų ūkinių pastatų stogai dengiami vienodomis medžiagomis, dažomi ta pačia spalva.

      Mažoji architektūra

-  Kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai mediniai, grakščių, lengvų formų, aukšti; rodyklės, riboženkliai ir kt. meniniai akcentai mediniai, tradicinių formų, dekoro ir spalvų.

-   Tvoros medinės: pynučių, statinių, gulstinės ir kt. ne aukštesnės 1,5 m.

      Interjeras

-    Pritaikant senovišką namą kaimo turizmui, įrengiant interjerą reikėtų atsižvelgti į tą laikmetį iš kurio yra pats namas. Visos šiuolaikinės medžiagos (šiluminė izoliacija, elektros instaliacija, vamzdynai, kondicionavimo bei ventiliavimo sistemos ir kt.) neturėtų dominuoti ar būti matomos.

      Vidaus apdaila:

-   Grindys, tradicinių medžiagų: plačių skirtingo pločio lentų (15 – 30 cm), raudonų plytų, asla ar jos imitacija, akmenų grindinys.

-   Lubos medinės, plačių skirtingo pločio lentų, dedamos ant sijų, pakalamos po sijomis ar tarpe. Kaimo namams būdingos vožtinės lubos (dedamos su tarpais dviem eilėmis and sijų). Gali būti natūralių spalvų, balintos ar dažomos šviesiomis spalvomis.

-   Sienų apdaila: natūralūs rąstai, gali būti balinti, tinkuoti, apkalti dailylentėmis, išklijuoti tapetais ar audiniu. Dailylentės medinės,  ne siauresnės 15 cm.

-   Langų rėmai, durys, apvadai mediniai, tradicinio sudalinimo, natūralių spalvų arba dažyti tradicinėmis spalvomis. Durų ir langų apkaustai (vyriai, kabliukai, rankenos ir kt.) panašių formų į senoviškas.

      Apšvietimas:

-  Labai svarbu geras ir jaukus patalpų apšvietimas. Šiuolaikiškos apšvietimo priemonės paslėptos (matyti tik šviesa, o ne jos šaltinis).

      Baldai:

-  Baldai (stalas, suolai, krėslai, kėdės, spintos, spintelės, skrynios, lentynos ir kt) ir jų išdėstymas turėtų būti charakteringi  vienam (konkrečiam) statybos laikotarpiui. Tinkamiausi seni restauruoti mediniai baldai arba jų kopijos. Tekstilė būdingų regionui raštų ir spalvų derinių.

      Krosnys, židiniai:

-    Pirkiose/gryčiose būdingos duonkepės su viryklėmis ir stačiamalkės krosnys su šildomomis sienutėmis. Jų statybai naudoti kokliai, raudonos pilnavidurės plytos, gali būti tinkuotos, dengtos profiliuota skarda, balintos. Visų krosnių dūmai suvedami į centre stovinčius vieną ar du kaminus.

 

1 pav. Aukštaitiška gryčia, Klepšių k., Panevėžio raj.

 

2 pav. Aukštaitiška pirkia, Kirdeikių k., Utenos raj.

 

3 pav. Svirnas su vežimine, Gyvakarų k., Kupiškio raj.

 

4 pav. Pėdinis klojimas, Tauragnai, Utenos raj.

 

5 pav. Aukštaitiškos pirkios prieangis, Kirdeikių k., Utenos raj.

 

6 pav. Priesvirnis su durimis, Gyvakarų k., Kupiškio raj.

 

7 pav. Pirkios langas ir sienų apkalimas, Tauragnai, Utenos raj.

 

Dr. Rasa Bertašiūtė