2015 m. sausio 27 d. EKGT sekretoriato patalpose atidaryta paroda Sūduvos moterų kostiumas.
XIX a. vidurio ir pabaigos tradiciniai šventiniai aprėdai išsiskiria spalvingumu. Ryškiausia ir sudėtingiausia kostiumo dalis yra prijuostė. Senosios zanavykių prijuostės buvo baltu dugnu ir raudonu išilginiu rinktine technika įaustu ornamentu. Vėliau, XIX a. antroje pusėje, prijuosčių fonas pradėtas austi tamsus. Anilino dažų atsiradimas sąlygojo, kad į madą įsiveržė daug naujų spalvingų detalių. Ryškiaspalviai tulpių ir lelijų ornamentai geriau atsiskleidė tamsiame fone. Zanavykių prijuostėse dažniau mėgiama išilginio rašto kompozicija, o kapsių skersinė.
Ryškiaspalves prijuostes gražiai papildo ramesnio kolorito išilgadryžiai sijonai. Dažniausiai jie austi pusvilnoniai, platūs. Įvairių spalvų simetriškos juostelių grupės išdėstomos vienspalviame tamsiame fone. Mėgiamos žalios, mėlynos, bordo spalvos sijonų fonai. XIX amžiaus pabaigoje madingi tapo vienspalviai aksomo lankais apačioje puošti sijonai.
Ištaigingi Sūduvos moterų marškiniai per visą XIX amžių buvo puošiami įvairiai įaudžiant raudonus rinktinius ornamentus, siuvinėjant baltu kiauraraščiu angliškais dygsniais, peltakiuojant. Vėlesni marškiniai puošiami siuvinėjant raudonai arba juodai kryželiu. Pasitaiko grandinėle ir kitais dygsniais juodais siūlais siuvinėtų marškinių. Visi šie marškiniai tunikos sukirpimo. Tarp kitų regionų išsiskiria detalių dydžiu mėgiamos plačios rankovės ir perpetės, gausiai siuvinėti rankogaliai, krūtinės ir apykaklės. Kapsių marškinių išskirtinės apykaklės primena priekyje surištą kaspinu varlytę ar protestantų kunigo apykaklę.
Liemenes Sūduvos moterys mėgo siūtis iš brangių brokato, šilko ar kašmyro audinių. Zanavykių liemenes trumpesnės, kirpimu panašios į Mažosios Lietuvos, o kapsės mėgo ilgesnes, nuo liemens išplatintas ir lengvomis klostėmis krintančias liemenes.
Kostiumą papildė koralų karoliai, rinktinės juostos. Merginų galvas puošė galionai ir iš karoliukų suvertos karielinės, moterų skarelės ir pabruvėliai.
