Komisija, susipažinusi su LR Švietimo įstatymo projekto
nauja redakcija, konstatuoja, kad
naujas įstatymo projektas pastebimai patobulintas. Nemažai atsižvelgta į oponentų
kritiką, atlikti tam tikri papildymai
ir korektūros.
Etninės kultūros globos tarybos Švietimo ir mokslo komisija
taip pat buvo pateikusi LR Švietimo įstatymo projektui pastabas, susijusias
su etninės kultūros ugdymo tikslais ir plėtote švietimo sistemoje.
Tenka apgailestauti, kad Švietimo įstatymo projekto naujos redakcijos rengėjai neparodė tinkamo
dėmesio mūsų pareikštiems pageidavimams.
Pakartotinai siūlome, kad Švietimo įstatyme atsispindėtų
valstybės rūpestis tautinio tapatumo išsaugojimui ir stiprinimui Lietuvos švietimo
sistemoje. Atvira visuomenė, norėdama išsaugoti savo nacionalinį savitumą, kartu su
pilietinio sąmoningumo ugdymu turi ugdyti sąmoningą tautiškai susipratusią jaunąją kartą
su giliu tautinės kultūros pojūčiu.
Komisija pateikia konkrečias pastabas ir pasiūlymus Švietimo
įstatymo projekto naujai redakcijai.
-
Švietimo
tikslai, apibūdinti 3 str., nėra pakankamai metodologiškai suformuluoti, 3
ir 4 dalyse
neatsispindi asmens ugdymo specifika, 4 dalyje pateiktas švietimo tikslas deklaratyvus, kituose straipsniuose jis neplėtojamas.
Siūloma 3 str. 4 d. naujai suformuluoti: Perteikti asmeniui tautinės kultūros pagrindus, siekiant
laiduoti tautos, jos kultūros tęstinumą
ir tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, stiprinti Lietuvos kultūros atvirumą.
-
Pateikiant
Švietimo įstatyme švietimo sandarą, 6 str. l d. ikimokyklinio, 7 str. l d. priešmokyklinio, 8 str.
l d. pradinio ugdymo paskirtį, tikslinga nurodyti, kad vaikui suteikiami tautos
kultūros pagrindai. Siūloma 9 str. l d. papildyti formulavimą: ugdyti
asmens tautinį mentalitetą, pilietinį ir tautinį sąmoningumą,
10 str.
l d. įterpti papildymą,
kad vidurinis ugdymas padeda įgyti pilietinę ir tautinę brandą.
-
Švietimo
įstatymo projekto naujoje redakcijoje pasigendama ugdymo turinio aptarimo. Pageidautina įstatyme
pateikti atskirą straipsnį, kuriame numatyti, kad etninės kultūros ugdymas būtų traktuojamas
kaip sudėtinė bendrojo ugdymo turinio dalis.
-
Įstatymo
projekto 41 str. 6 d. siūloma nurodyti, kad savivaldybės, gavusios sutikimą,
gali steigti
įvairių pakraipų (profilių) mokyklas, tarp jų bendrojo lavinimo ir specialias
etninės pakraipos mokyklas.
-
Įstatyme vartojamų
sąvokų apibūdinime 2 str. pasigendama sąvokos Papildomas ugdymas. Jis skatina mokinių saviraišką, teikia plačias galimybes
susipažinti su gimtojo krašto kultūros vertybėmis, ugdyti patriotinius jausmus.
-
Siūloma
42 str. 6 d. papildyti ir formuluoti taip: Mokykloje gali veikti mokinių
ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą,
patriotizmą, puoselėja bendrąsias ir tautinės kultūros vertybes, padeda tenkinti saviugdos ir
saviraiškos poreikius.
-
48
str. 2 d. antrą punktą siūloma papildyti: "ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas....
-
64
str. tikslinga įvesti 9 dalį ir ją pateikti tokiu būdu: "9. Etninės
kultūros globos taryba - Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas
etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, prižiūrinti ir koordinuojanti
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatų
įgyvendinimą švietimo sistemoje".
-
Švietimo
įstatymo projekto naujoje redakcijoje pasitaiko techninių klaidų, stiliaus nesklandumų (40 str.
7 d. 7 pastraipa: "ikimokyklinio ugdymo mokyklos"; 9 str. l d.: "suteikti asmeniui
asmenybinės brandos pagrindus"; 42 str. 6 d.: "gali veikti organizacijos, kurios savo veikla...").
Komisijos pirmininkė, ekspertė dr. doc. Irena Čepienė
2002 10 16
|
