Pateiktas
dokumentas vertintinas teigiamai. Juo žengtas pirmas žingsnis iškeliant
aktualiausias kalbos problemas bei siūlant jų sprendimo būdus.
Analizuojant
projektą kreiptas dėmesys į tai, ar dokumente keliamas uždavinys Ugdyti kalbos
etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą,
atitinkantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas bei
valstybės įsipareigojimą globoti etninė kultūrą, jos etninį savitumą.
Dokumente
analizuojamos tarmių išsaugojimo, etninių vietovardžių išlikimo problemos,
siūlomi jų sprendimo būdai, tačiau etninio kalbos savitumo puoselėjimas, etninės
kalbos savitumo ugdymas minėtame dokumente neaptartas.
Antroje pastraipoje
rašoma apie būtinybę išsaugoti paveldą, po to iškart pereinama prie kalbos
plėtros. Paveldas dažnai suvokiamas kaip muziejinė vertybė, tačiau svarbu ne tik
užfiksuoti, bet gyvai tęsti.
Siūlytina antros pastraipos sakinį papildyti ir
po žodžių
skatinti jos plėtrą,... įrašyti
puoselėti etninį
kalbos savitumą, toliau kaip tekste. Sakinį išdėstyti taip: Kalbos
politika planingas poveikis valstybinės kalbos raidai, siekiant išsaugoti
kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą,
puoselėti etninės kalbos savitumą,
užtikrinti visavertį jos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse.
Dokumente neaptarta ar kalbos plėtra sietina su
kalbos etninio savitumo puoselėjimu. Minėta nuostata yra svarbi, nes puoselėjant
kalbos etninį savitumą būtų ribojamas svetimžodžių skverbimasis į lietuvių
kalbą, skatinamas naujadarų, tenkinančių visuomenės poreikius, kūrimas.
Dėl trečioje pastraipoje išsakytų minčių galima
būtų diskutuoti. Europos Sąjungos valstybės-narės, pasirašydamos Europos
Sąjungos sutartį, jos 126 straipsnyje įtvirtino nuostatą, pasisakydamos už kalbų
ir kultūrų įvairovę Europoje. Todėl dokumente derėtų labiau akcentuoti tvirtą
Europos apsisprendimą puoselėti kalbų įvairovę, nei kreipti dėmesį į vykstančias
diskusijas Europoje. Tikslinga būtų kalbėti apie valstybių siūlomas priemones ir
būdus kaip išplėsti kiekvienos kalbos pažinimo galimybes bei jos naudojimo
erdvę.
Paskutinį sakinį
minėtoje pastraipoje galima būtų pratęsti po žodžio dalykas padėti kablelį ir
toliau rašyti
,
galintis laiduoti įvairialypės Europos egzistenciją
ateityje. Sakinį išdėstyti taip: Ryškėja visuotinė nuostata, kad
būtina išsaugoti Europos kalbų įvairovę, kad nacionalinių kalbų apsauga ir
puoselėjimas yra valstybinės svarbos dalykas
, galintis laiduoti
įvairialypės Europos egzistenciją ateityje.
Antrame puslapyje
Lietuvių kalba ir žinių
visuomenė rašoma apie žinių visuomenės sukūrimą. Negalima sutikti su tokia
pesimistine gaida, kuria baigiamas antras sakinys. Apskritai ar galima kalbėti
apie modernios lietuvių žinių visuomenės mūsų valstybėje sukūrimą, jei lietuvių
kalba joje nebus naudojama. Tikslinga pabrėžti, kad šiuolaikinės žinių
visuomenės Lietuvoje sukurti neįmanoma, jei ir toliau bus ribojamos asmens
galimybės šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis gauti reikiamas
žinias lietuvių kalba.
Trečias puslapis
Kalbų santykis viešojoje
vartosenoje. Negalima sutikti su čia numatomais uždaviniais. Patikslinti
valstybinės kalbos ir tautinių mažumų kalbų santykio viešojoje vartosenoje
reglamentavimą nepakanka. Būtina peržiūrėti priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatų atitikimą Konstitucijai bei specialiajam įstatymui, reglamentuojančiam
valstybinės kalbos vartojimą. Skirtingai nei paskutinieji du, kiti teisės aktai
yra tik bendrojo pobūdžio teisės norminiai aktai, kurių nuostatos negali
prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui Konstitucijai bei Valstybinės
kalbos įstatymui. Siūlytina uždavinį formuluoti atsižvelgiant į išsakytas
mintis.
VI skirsnio
Kalbos (kalbų) mokymas
antrąjį sakinį tikslinga papildyti, po žodžių ...išmokoma nepakankamai, padėti
kablelį ir tęsti sakinį
nepakankamai
ugdomas ir kalbos etninis savitumas. Sakinį išdėstyti taip: Vadinasi,
bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos išmokoma nepakankamai,
nepakankamai ugdomas ir kalbos etninis savitumas.
Tikslinga
suformuluoti uždavinį Ugdyti kalbos etninį savitumą.
Virginija Kondratienė
2002 m. spalio 8 d.