Elektroninis leidinys "Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai" 

Žemaitijos medinių dvarų ponų namų stogų puošyba

ŽEMAITIJOS IR KLAIPĖDOS KRAŠTO DVARŲ BRUOŽAI. Turinys>>>

Simona Benetytė

1 pav. Trapecinės formos skydas. a) Su kampais

1 pav. Trapecinės formos skydas. b) Nupjautais kampais

1 pav. Trapecinės formos skydas. c) Skydas ant sijos

2 pav. Trikampės formos skydas

3 pav. Skydo įvairių krypčių apkalimo būdas

4 pav. Skydo galų puošyba. Kuršėnų dvaro skydo ažūrinė lentutė

5 pav. Skydo ornamentų juostos. a) Biržuvėnų dvaras, Kairiškių dvaras

5 pav. Skydo ornamentų juostos. b) Šateikių dvaras

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. a) Trikampė skydo forma su horizontaliu apkalu

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. b) Trapecinė skydo forma su vertkaliu apkalu

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. c)  Arkinė skydo forma

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. d) Laiptuota arkinė skydo forma (Kaltinėnų dv.)

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. e) Trikampė skydo forma su dviejų skirtingų krypčių ir eilių apkalu

6 pav. Prieangių skydų forma ir apkalimo būdai. f) Barokinė banguota forma

7 pav. Ornamentiniai apvadai. a) Geometrinis ornamentinis apvadas

7 pav. Ornamentiniai apvadai. b) Kairiškių dvaro prieangio skydo ornamentinis apvadas

8 pav. Prieangio skydo apkalo galai. a) Bukantės dvaro skydo ornamentuotas galas

8 pav. Prieangio skydo apkalo galai. b) Norkiškės dvaro salkos skydo apkalo galas. Nuotrauka iš Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo, 1984 m. V. Stankūno, L. Evartūno, E. Morkūno sudaryto Norkiškės dvaro (Tauragės raj., Batakių apyl.) pastatų aprašo

9 pav. Žemaitijos regiono medinių dvarų vėjalentės. a) Bukantės dvaro prieangio vėjalentė. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

9 pav. Žemaitijos regiono medinių dvarų vėjalentės. b) Kairiškių dvaro prieangio vėjalentė. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

9 pav. Žemaitijos regiono medinių dvarų vėjalentės. c) Kuršėnų dvaro vėjalentė. Nuotrauka iš Lietuvos dvarų duomenų bazės (žiūrėta nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., prieiga per internetą: www.heritage.lt/dvarai)

9 pav. Žemaitijos regiono medinių dvarų vėjalentės. d) Kuršėnų dvaro prieangio vėjalentė. Nuotrauka iš Lietuvos dvarų duomenų bazės (žiūrėta nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., prieiga per internetą: www.heritage.lt/dvarai)

10 pav. Brėvikių dvarelio karnizas. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

11 pav. Džiuginėnų dvaras. Portikas. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

11 pav. Džiuginėnų dvaras. Karnizo detalė. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

12 pav. Tytuvėnėlių dvaro portikas, 1940 m. nuotrauka iš Lietuvos dvarų duomenų bazės (žiūrėta nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., prieiga per internetą: www.heritage.lt/dvarai)

13 pav. Jokūbavos dvarelio šešių kolonų portikas. Iliustracija iš leidinio Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Red. kol.: A. Jankevičienė ir kt. Vilnius, 1994, p. 448.

14 pav. Veliuonos dvaro portiko fragmentas. Nuotrauka iš Lietuvos dvarų duomenų bazės (žiūrėta nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., prieiga per internetą: www.heritage.lt/dvarai)

15 pav. Žemaitijos regiono dvarų lėkiai. Nuotrauka iš Lietuvos dvarų duomenų bazės (žiūrėta nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., prieiga per internetą: www.heritage.lt/dvarai)

Straipsnio objektas – Žemaitijos etnografinio regiono medinių ponų namų stogų elem entų puošyba. Straipsnio tikslas – aptarti atskirų stogo puošybos ir konstrukcinių elementų dalis: skydą, karnizą, vėjalentę ir lėkį; apibendrinti jų formų, puošybos dalių ir dekoravimo ypatumus, palyginti stilistiką ir ornamentiką. Tyrimų metodai: archyvinės medžiagos – nuotraukų, brėžinių, aprašymų – analizė. Išvados: Žemaitija iš kitų regionų išsiskiria negausia dvarų puošyba, kuri turi mažai smulkios ornamentikos; žemaitiškiems ponų rūmams būdingi pusskliautiniai stogai, o puošyboje susipina tradicinės krašto ir klasicistinės architektūros bruožai; stogo puošyboje vyrauja geometriniai ornamentai, rečiau pasitaiko augaliniai.

Prasminiai žodžiai: medinė architektūra, dvarai, ponų namas (rūmai), skydas, karnizas, vėjalentė, lėkiai, ornamentika.

---

• Įvadas
• Skydas
• Karnizo ir vėjalenčių puošyba
• Lėkiai
• Išvados
• Samogitia's Manors Roof's Decoration (Summary)

---

Įvadas

Šiame straipsnyje apibūdinami ne visų dvaro sodybos trobesių puošybos elementai, bet tik ponų namų (kai kuriuose šaltiniuose randami ponų rūmų, dvaro rūmų terminai). Trumpumo dėlei straipsnyje dvaro ponų namas daug kur vadinamas tiesiog dvaru.

Yra nagrinėjami 63 dvarai, tarp jų esama ir nebeišlikusių, pavyzdžiui Budrikių, Gyvulių, Tytuvėnėlių dvarai (autorės nuomone, tas pats dvaras galėjo būti vadintas Tytuvėnų dvaru).

Pateikta medžiaga yra surinkta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos liaudies buities muziejaus, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Nacionalinio Žemaitijos parko, Lietuvos istorijos instituto ir Kultūros paveldo centro (KPC) archyvo kartotekos. Daugiausia juose rasta XX a. pr. nuotraukų, keletas planų, gen. planų, istorinių tyrimų. Dalis medžiagos surinkta autorės ekspedicijų ir asmeninių kelionių metu.

Surasta medžiaga apibendrinama lyginant atskirus puošybos variantus. Didžioji surinktos medžiagos dalis yra apie klasicistinius medinius dvarus. Rastas tik vienas kitas barokinės statybos pavyzdys. Tad ir šio tyrimo išvados atspindi klasicistinio laikotarpio statybą, kuri nuolat buvo veikiama kitų stilių, įvykių.

Pirmame skyriuje aprašomi pastatų galinių sienų ir prieangių skydai, sudaromi tipai, suskirstomi skydų puošybos elementai. Antrame skyriuje pristatomi klasicistinio laikotarpio karnizai, vėjalenčių ornamentai ir pateikiami jų pavyzdžiai. Trečiame skyriuje aptariami lėkiai.

Skydas

Remiantis J. Gimbutu, trobesių galinių sienų pastogės vadinamos skydais.¹ J. Gimbuto siūlytas naujas terminas – stogalys – neprigijo. Dažnai literatūroje galima surasti ir skliauto sąvoką, bet ji architektų vartojama platesne prasme. Pagal J. Gimbutą, skydo puošmenis sudaro trys dalys: lentų apkalas, ornamentuoti rėmai ir lėkiai. Nebūtinai jos visos turi būti viename objekte: gali būti tik viena ar tik dvi iš šių dalių. Nagrinėjant Žemaitijos etnografinio regiono medinius rūmus, prie skydo puošybos sudedamųjų dalių priskirtinas ir stoginėlis bei karnizas, kurie kompoziciškai skiria skydą nuo sienos plokštumos. Taigi, skydo sudedamosios dalys yra šios: lentų apkalas, ornamentuoti rėmai, stoginėlis, karnizas, lėkis. Šiame straipsnyje išskiriami skydų tipai pagal formą, apkalo būdą, ornamentinį apvadą, puošybos elementų sudėtį. Atskirai aptariami galinių sienų ir prieangių skydai dėl jų formos, apkalo esminių skirtumų ir panašumų.

Apie neišlikusių dvarų rūmų skydus jokių duomenų, užrašų nerasta, tik iš rastų nuotraukų galima spėti, kokios formos jie galėję būti. Pavyzdžiui, Gyvulių dvaro (tikėtina, kad kitame šaltinyje paminėtas Gyvolių dvaras, priklausantis Viekšnių valsčiui², gali būti tas pats dvaras tik skirtingais laikmečiais skirtingai pavadintas) rastoje nuotraukoje³ matosi tik pagrindinis fasadas su prieangio skydu, bet iš pastato stogo konstrukcijos galima spėti, kad galinės sienos skydas buvo trapecinės formos.

Žemaitijoje, priešingai nei likusioje Lietuvos dalyje, dominuoja trapecinės formos (1 pav.) skydai (pvz., Budrikių., Brėvikių dvarai ir kt.), rečiau pasitaiko trikampės formos (2 pav.) (pvz., Biržuvėnų, Kuršėnų, Palūkščio dvarai ir kt.). Trapeciniai skydai gali būti:

1. su smailais kampais (1 pav., a), pvz., Džiuginėnų, Kairiškių, Kiaunorių dvarų ponų namai;

2. nukirstais kampais (1 pav., b) – kaip Bukantės dvaras;

3. gegninės konstrukcijos, kai skydas išsikiša už išorinės sienos kaip Pašatrijos dvare (1 pav., c).

Žemaitijoje aptikti skydai dažnu atveju kompoziciniais elementais atskiriami nuo pastato galinių sienų:

1. stoginėliais, pvz., Paragių, Miršiškės dvarai;

2. klasicistiniais karnizais, pvz., Kiaunorių, Šateikių, Brėvikių dvarai;

3. ornamentuotais skydo galais:

   • ornamentuoti skydo apkalo galai,

   • ažūrinės lentutės (4 pav.).

Rastų dvarų ponų namų skydų apkalimo variantai:

1. horizontalus (1 pav. a);

2. vertikalus (1 pav. b);

3. įvairių krypčių, keliomis eilėmis (2 pav. ir 3 pav.).

Apkalui yra naudojamos plačios lentos, apytiksliai apie 15–18 cm pločio, rečiau siauresnės, apie 12 cm pločio. Dažniausia pasitaikantis apkalimo būdas, būdingas Žemaitijai, yra: ant plačių lentų sudūrimų užkalamos siauros medinės juostos (1 pav. b).

Žemaitijos etnografinis regionas nepasižymi itin gausiu pastatų dekoravimu. Ne išimtis ir skydo apkalo galai bei apvadai (5 pav.). Dažniausiai puošiama paprastu geometriniu ornamentu.

Dauguma tiriamų dvarų turi prieangius arba mezoninus. Jų apkalimo būdai nėra įvairūs. Vyrauja horizontalus, kur ne kur pasitaiko ir vertikalus, tačiau dar rečiau – įvairių krypčių apkalas, kuris rastas tik Juskaičių dvaro rūmų prieangyje (6 pav., e).

Prieangių skydo formų rasta įvairesnių. Dažniausiai būna trikampė forma (6 pav., a), (pvz., Kuršėnų, Leliūnų, Pavirvyčio dvarai ir kt.), rečiau randama arkinė (6 pav., c ir d), barokinė banguota (6 pav., f), (pvz., Palūkščio, Kaltinėnų, Blinstrubiškio dvarai) bei trapecinė formos (Budrikių dv.) (6 pav. b).

Prieangių skydo ornamentiniai apvadai skiriasi nuo galinių sienų. Juose pasitaiko geometrinių ornamentų (7 pav., a), bet atsiranda ir plastiškesnių augalinių (7 pav., b). Tačiau rečiau aptinkama dekoruota skydo apkalo apačia, rasta Bukantės dvaro prieangyje (8 pav., a) ir Norkiškės dvaro salkoje (8 pav., b).

Karnizo ir vėjalenčių puošyba

Nuožulnūs stogo pakraščiai dažnai sutvirtinami ir puošiami vėjalentėmis; Žemaitijoje kur kas mažiau puošiama išpjaustinėtomis vėjalentėmis (Kuršėnų, Kairiškių, Bukantės dvarai) (9 pav., a–d). Geometriniai ornamentai čia dažniausiai yra pjūkleliai ir dantukai.

Karnizas dažniausiai puošiamas pjaustiniais. Karnizo praktiškoji paskirtis yra apsaugoti sienas nuo lietaus. Skyduose kartais būna tarpiniai karnizai, kurie skydą dalija į skirtingai apkaltas padalas ir taip vizualiai suskaido plokštumą.

Karnizai geriausiai išlikę XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pirmoje pusėje statytuose dvarų rūmuose: tuo metu vystėsi klasicizmo stilius. Šiame laikotarpyje didžioji dalis medinių dvarų rūmų turėjo klasicistiniams pastatams būdingą simetrišką orderinę fasado kompoziciją. Žemaitijos didikų statytuose mediniuose rūmuose persipina stilinės ir liaudies architektūros bruožai: stogai pusantro ar du kartus aukštesni už sienas, namai – dvigaliai, su priemene.

„Svarbiausias klasicistinių medinių ponų namų fasado kompozicinis akcentas – dorėninis arba toskaninis portikas, kuriame sutelkta dauguma puošybos elementų. Mediniuose pastatuose portiko funkcija tokia pat kaip prieangio, kai kur jis paverstas įstiklinta veranda.“⁴ (Tytuvėnėlių (12 pav.), Džiuginėnų dvarai (11 pav.)).

Žemaitijos regione statyti mediniai rūmai pasižymi aukštu stogu, kuris vizualiai prislegia pastatą. Klasicizmo laikotarpio stogo perimetras buvo puošiamas karnizo horizontalėmis, kurias stengtasi išskirti iš viso pastato nudažant balta spalva⁵: Brėvikių (10 pav.), Džiuginėnų, Tytuvėnų, Veliuonos ir kt. dvaro rūmai.

Didžioji dalis tyrimo metu rastų dvarų rūmų buvo vienaaukščiai (Gyvolių, Brėvikių, Pašatrijos ir kt. dvarai). Jiems būdingas aukštas pusvalminis arba mansardinis stogas. Vienas kitas dvaras rastas su dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu. Pagrindinio fasado akcentas – keturių, rečiau šešių kolonų portikas.

„Į Džiuginėnų dvarelio (11 pav.) architektūrą yra stengtasi įterpti mūrinių klasicistinių pastatų formas. Namas, pastatytas XVIII a. antrojoje pusėje, jį dengia 1,8 karto aukštesnis už sienas pusvalmis stogas, prieangis uždaras. Nors tuoj už portiko kolonų yra siena. Orderio formomis gerokai nutolta nuo klasikinių pavyzdžių: platesnis ne vidurinis, bet kraštiniai tarpkoloniai, pernelyg išryškinti bazių plintai bei kapitelių abakai, utriruota kolonų entazė – liemenys siaurėja ne tik į viršų, bet ir į apačią. Antablementas susideda iš dviejų dalių. Smarkiai išsikišusius siaurius frontono šlaitų karnizus puošia ploni, retai išdėstyti modiljonai“.⁶

Dar įspūdingesnis buvo Tytuvėnėlių dvarelis (12 pav.): antablementas vienos dalies, karnizas susmulkintas modiljonais, kuris kartojasi frontono šlaituose.

Jokūbavo dvarelis (13 pav.) yra namo su šešių kolonų portiku pavyzdys. Pastatytas dvarininkų Balcevičių XIX a. pirmojo ketvirčio pabaigoje.⁷ Pagrindinis fasadas, kaip anksčiau paminėti klasicistiniai dvarai, turi portiką. Platus portikas susideda iš lieknų medinių kolonų, kurios sustatytos nevienodais tarpais. Kolonas laiko apskriti mūriniai postamentai. Paskutinė portiko dalis – trijų dalių antablementas. Pavieniuose portiko elementuose atsispindi formos, perimtos iš mūrinių klasicistinių pavyzdžių. Visa tai – Žemaitijos regiono medinių dvarų architektūros savitumai.

Vienas nuostabiausių klasicistinio laikotarpio pavyzdžių būtų Veliuonos dvarelis, sukurtas itin profesionaliai. Dvarelį pasistatydino dvarininkas Zaleskis XIX a. pirmame ketvirtyje.⁸ Dvarelis išsiskiria mezoninu. Ne vien pagrindinis jo fasadas centre turi portiką. Portikai yra ir galiniuose fasaduose. Tik priekinio fasado portikas aukštas, o galinių fasadų – žemi ir yra ne fasadų centruose. Tačiau jie nėra sumenkinti ir savo puošnumu bei meistiškumu nenusileidžia pagrindiniam portikui.

Lėkiai

Lėkis – stogo puošybos elementas, turintis simbolinę prasmę; dažnai pratęsiantis vėjalentes. Pasak J. Gimbuto, pirmą kartą šį bendrinį žodį yra pavartojęs S. Daukantas savo veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, išleistame 1845 metais. Skirtinguose etnografiniuose rajonuose lėkiai pagal pavidalą yra įvairiai pavadinami: arkliukai, žirgeliai, ragai, gaidžiai, „apūkai“ ar dar kitaip. J. Gimbutas teigia: „Be minėto zoomorfinio, jie dar būna stilizuotos gėlės, geometrinio ar daiktinio pavidalo. Lėkiai būna sukryžiuoti iš dviejų lentų arba išpjaustinėti vienoje statmenoje lentoje, arba sudėti iš visų trijų dalių“.⁹

Lėkiais puošiami gyvenamieji namai, klėtys, rečiau tvartai ir kiti ūkiniai pastatai. Sudėtingesnių formų pasitaiko Mažojoje Lietuvoje ir Žemaitijos pajūryje. J. Gimbutas rašo: „Simboliškai tikėta, kad žirgeliai ir gaidukai ant stogo apsaugo tuos namus nuo visokio blogio. Arklio figūros ar jo galvos motyvas žemdirbių mene yra labai senos kilmės, Šiaurės Europoje atsiradęs gal apie 3000 m. pr. Kr. Vadinamąjį „gyvulinį meną“ kūrė medžiotojų kultūros žmonės priešistoriniais laikais. Išplito Centrinės Azijos nomaduose, keltų ir vikingų mene, o jie juk buvo baltų kaimynai. Zoomorfinių ornamentų esama ir antikos graikų mene, Europos viduramžių rankraščiuose bei architektūroje ir daug kur mūsų laikais“ (Lewis, 1986, p. 319, pagal J. Gimbutą)“.¹⁰

Nuo valstiečių gyvenamųjų namų dvarų rūmų lėkiai savo ornamentika, puošnumu nesiskyrė. Deja, rasta tik vienas kitas išlikęs lėkis: Kuršėnų, Juskaičių dvareliuose. Lėkiai yra labiausiai atmosferos poveikiui prieinama pastato dalis, todėl nunyksta greičiausiai. Augalinio pavidalo lėkis rastas Kuršėnų dvare (15 pav.). Dėl prastos Jaskaičių dvaro nuotraukos, rastos KPC kartotekoje, neįmanoma iššifruoti lėkio stilistikos. Tačiau galima teigti, jog, nepaisant duomenų skurdumo, Žemaitijos dvarų ponų namai lėkiais buvo puošiami.

 

Išvados

1. Žemaitija iš kitų regionų išsiskiria negausia dvarų puošyba, kuri turi mažai smulkios ornamentikos.

2. Žemaitiškuose ponų rūmuose yra išreikšta savita regiono architektūra: būdingi pusskliautiniai stogai, o puošyboje susipina tradicinės krašto ir klasicistinės architektūros bruožai.

3. Stogo puošyboje vyrauja geometriniai ornamentai, rečiau pasitaiko ir augalinių.

---

Nuorodos

• 1 GIMBUTAS J. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys. Vilnius, 2004, p. 80.
• 2 Finansų ministerija. Centralinis statistikos biuras. Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas. 1925.
• 3 Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius. F. 127-77, nuotrauka 5.
• 4 Lietuvos architektūros istorija. T. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Red. kol.: A. Jankevičienė ir kt. Vilnius, 1994, p. 445.
• 5 Ten pat, p. 445.
• 6 Ten pat, p. 448.
• 7 Ten pat, p. 449.
• 8 Ten pat, p. 450.
• 9 GIMBUTAS J. Lietuvos kaimo trobesių puošmenys. Vilnius, 2004, p. 80.
• 10 Ten pat, p. 80.

---

ŽEMAITIJOS IR KLAIPĖDOS KRAŠTO DVARŲ BRUOŽAI. Turinys>>>

Samogitia's Manors Roof's Decoration

By Simona Benetytė

The article is written about Samogitia's wooden manors roof's decoration elements: shields, verge – boards, cornice, hip-knobs. Here its not all analysed manors farmstead's buildings, only one – the palace of gentry. 63 manors its find, unfortunately not all exist till now, for example: Budrikiai, Gyvuliai, Tytuvėnėliai manors. The material found about manors palace is in the Martynas Mažvydas National library of Lithuania Rare Book and Manuscript Department, national museum of M. K. Čiurlionis, Samogitia's National Park, the Lithuanian cultural heritage centre archive.