2009 m. veiklos ataskaita

V i l n i u s

2010

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS TURINYS

ĮVADAS

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija (Tarybos struktūrą žr. 1 priede).

Tarybos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti Tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudarymas, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, Tarybos jurisdikcijai priklauso įstatymų įgyvendinimo priežiūros vykdymas.

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, TIKSLAS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJA, STRATEGINĖS KRYPTYS

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintų etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įgyvendinimą, atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus.

Institucijos tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. Šio tikslo siekiama atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos sutarties nuostatas bei kitų tarptautinių organizacijų (Europos Tarybos, UNESCO, ICOM, IOV) rekomendacijas dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros, kalbos, etninio savitumo, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.

Funkcijos ir kompetencija: teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus, padėti Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką bei koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais, rengti su etninės kultūros globa susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus arba teikti apie juos savo išvadas, vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, inicijuoti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos rengimą ir padėti Vyriausybei prižiūrėti jos įgyvendinimą.

Tarybos strateginės veiklos kryptys yra:

1. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2. etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3. etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą per žiniasklaidos priemones;

4. mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5. etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo globa;

6. etnografinių regionų savitumo išsaugojimas.

2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašas

Taryba 2008 m. gruodžio 17 d. Nr. TN-1 nutarimu „Dėl 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo“ (skelbta Žin., 2009, Nr. 2-22) pavirtino tokį 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą:

1. Etninės kultūros žinių sklaida visose Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, jų ugdymo programose; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas; etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė.

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas įtvirtino valstybės uždavinį ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) taip pat nurodė švietimo tikslą perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei formuotis, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą. Šiuos tikslus 2009 m. planuota pasiekti parengiant ir patvirtinant Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją.

2. Bendruomenių etninės socialinės ir kultūrinės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Bendruomenių veikla formuoja lokalinę tapatybę ir yra svarbi pilietiškumui ugdyti. Efektyviausia šios veiklos raiška – tradicinės šventės, rūpestis kultūros paveldu ir aplinkos tvarkymu, istorinės atminties dalykai (išnykusių kaimų aprašymas, jų vietos pažymėjimas paminklu, kraštotyros darbai). Šis prioritetas yra susijęs su etnografinių kaimų, apskritai kultūros ir gamtos paveldo, išsaugojimo problema.

3. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.

Vadovaujantis UNESCO rekomendacijomis ir bendradarbiaujant metodikos srityje su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje kuriamas Nacionalinis tradicinės kultūros vertybių sąvadas. Kartu šiuo procesu aktyvinama gyvosios tradicijos židinių veikla. Informaciją sąvadui kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras, talkina nacionalinis UNESCO komitetas. Tačiau kyla nemažai metodologinių šio darbo problemų, kurios turi būti sprendžiamos pasitelkiant specialistus etnologus.

4. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra.

2007 m. priimtu Tautinio paveldo produkto įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3043) siekiama plėtoti tradicinius amatus bei paslaugas, užtikrinti nacionalinių gyvūnų ir augalų veislių išsaugojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Žemės ūkio ministerijoje sudaryta Tautinio paveldo produktų taryba, suformuota gaminių ir meistrų sertifikavimo tarnyba, parengti poįstatyminiai aktai. Šio įstatymo atskirų priemonių įgyvendinimą koordinuoja ir Etninės kultūros globos taryba.

5. Etninės kultūros pristatymas visuomenei, jos reprezentavimo svarba Lietuvos tūkstantmečio renginiuose ir kuriant Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse.

Šis prioritetas buvo suformuluotas atsižvelgiant į Lietuvos Tūkstantmečio bei renginių „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ metus. Siekiamybė – raiškiau pristatyti pasaulio visuomenei Lietuvos etninę kultūrą, parodant jos gyvybingumą, įtaką profesionaliajam menui. Planuota pastangas sukoncentruoti rengiant Dainų šventės ir tarptautinio festivalio „Skamba skamba kankliai“ programas, Kaziuko mugės ir Žolynų turgaus kultūrines programas.

6. Tradicinės tekstilės moksliniai tyrimai ir jų skelbimas.

Tradicinės tekstilės moksliniai tyrimai ir jų skelbimas yra labai svarbūs siekiant atgaivinti audimo ir mezgimo tradiciją Lietuvos kaime, susieti ją su kaimo turizmo verslu, naujų darbo vietų steigimu (ypač per namudinę suvenyrų gamybą).

Suplanuoti Tarybos veiklos 2009 m. uždaviniai

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa. Programos strateginiame 2009 m. veiklos plane buvo numatyti tokie uždaviniai:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą:

1) etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas;

2) etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas;

3) konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas;

4) tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendrų programų rengimas.

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais:

1) atlikti ekspertizes, pasitelkiant specialistus;

2) vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra ir teikti pasiūlymus.

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą:

1. kartu su Kultūros ministerija koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

2. dalyvauti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinime;

3. finansuoti 2010 m. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (priemonės, susijusios su ekspertinių išvadų teikimu, parengtų rekomendacijų publikavimu);

4. per Etninės kultūros globos tarybos padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas – užtikrinti efektyvų Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinimą, į darbą įtraukiant regione veikiančias valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenines organizacijas.

4. Dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonių įgyvendinime (koordinuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

5. Dalyvauti Tautinio paveldo produkto įstatymo įgyvendinimo priemonių programoje (koordinuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

6. Įgyvendinti Lietuvos etnografinių kaimų ir sodybų būklės tyrimo bei etnoarchitektūros rekomendacijų projektą:

1. ekspertuoti šio projekto numatytas priemones – parengtas rekomendacijas ir kitus dokumentus;

2. finansuoti projekto priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (ekspedicijas, katalogų ir rekomendacijų rengimą).

7. Puoselėti regioninį savitumą:

1) per Etninės kultūros globos tarybos struktūrinius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas – skatinti regionų identiteto apsaugą, plėtoti krašto etnokultūrines tradicijas ir papročius, gaivinti tradicinius verslus ir amatus, saugoti tradicinį kraštovaizdį;

2) teikti Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl labiausiai priimtinos šalies teritorinės administracinės sandaros, regioninės plėtros institucijų infrastruktūros bei finansavimo sistemos tobulinimo;

3) tęsti Kultūros ministerijos ir Etninės kultūros globos tarybos pradėtą bendradarbiavimą regioninės politikos ir plėtros klausimais.

8. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą

1) atlikti etninės kultūros finansavimo sistemos analizę ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei Tarybos ekspertų išvadas ir pasiūlymus.

Tarybos ir jos regioninių padalinių sudėties bei vadovų pasikeitimai 2009 m.

Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nuostatų nustatyta tvarka skiria ir atšaukia valstybės institucijos (Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, Ministras Pirmininkas aplinkos, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų teikimu, Lietuvos liaudies kultūros centras), mokslo ir studijų įstaigos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutas), kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos (Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga) ir 5 regioniniai Tarybos padaliniai.

Taryba etnografiniuose Lietuvos regionuose (Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje) turi savo padalinius – regionines tarybas.

2009 metai – Tarybos ir jos regioninių padalinių vadovų bei sudėties pasikeitimo metai.

Pasikeitimai Taryboje

Balandžio 14 d. baigėsi kadencija Tarybos narių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu X-162 (Žin., 2005, Nr. 52-1738) (šios kadencijos Tarybos narių sąrašą žr. 2 priede).

Liepos 6 d. baigėsi ir Tarybos pirmininko Liberto Klimkos kadencija (pagal Seimo nutarimą Nr. X-280, Žin., 2005, Nr. 82-2998), nuo to laiko L.Klimka laikinai ėjo pirmininko pareigas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nurodymu Nr. S-2009-1226, savo atstovus deleguojančios į Tarybą institucijos buvo įpareigotos iki 2009 m. kovo 1 d. pateikti kandidatūras naujai Tarybos kadencijai.

Naują Tarybos sudėtį (žr. 3 priedą) Seimas patvirtino 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. XI-436 (Žin., 2009, Nr. 117-4995).

2009 m. lapkričio 10 d. Seimas nutarimu Nr. XI-463 (Žin., 2009, Nr. 137-5976) Tarybos pirmininke keturių metų kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę.

Pasikeitimai regioninėse tarybose

2009 m. kovo 25 d. Taryba patvirtino naujai išrinktus regioninių tarybų pirmininkus: Aukštaitijos – Petrą Blaževičių (vietoj Liudvikos Trasikytės), Dzūkijos – Onutę Drobelienę (vietoj Vygando Čapliko), Mažosios Lietuvos – Nijolę Sliužinskienę, Žemaitijos – Vacį Vaivadą, Suvalkijos (Sūduvos) – Zigmą Kalesinską (vietoj Danguolės Micutienės).

Tuomet buvo patvirtinti ir kai kurie regioninių tarybų sudėties pakeitimai: Aukštaitijos tarybos nare tapo Dalia Savickaitė (vietoj Astos Seiliūnaitės), Dzūkijos tarybos – Dalia Blažulionytė (vietoj Valdemaro Višnevskio), Mažosios Lietuvos tarybos – Asta Grušelionienė (vietoj Liucijos Gineikienės), Aksavera Mikšienė (vietoj Liudmilos Burzdžiuvienės), Suvalkijos (Sūduvos) tarybos – Kęstutis Subačius (vietoj Laimos Tumyninienės), Žemaitijos tarybos – Aušra Brijūnienė (vietoj Birutės Jarošienės). 2009 m. regioninių tarybų sudėtį žr. 4 priede.

Tarybos sekretoriatas

Tarybos sekretoriatas aptarnauja Tarybos veiklą, konsultuoja piliečius, ir juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais.

Tarybos sekretoriatą sudaro 10 etatų: 1 – pirmininko, 1 – vyriausio specialisto (vyriausio buhalterio), 2 – vyresniųjų specialistų, 6 – specialistų, iš kurių 5 aptarnauja regioninius Tarybos padalinius Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje (Tarybos sekretoriato sudėtį žr. 5 priede).

Remiantis LR Seimo 2008 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. X-1649 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ (Žin., 2008, Nr. 76-3010) 5 straipsniu, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas papildomas Tarybos sekretoriato etatas lituanistikos paveldo informacinės sistemos tvarkymui. Tačiau, kai LR Finansų ministerijos nurodymu 2009-03-26 Nr. (2.33-01)-6K-0903229 buvo sumažinti valstybės biudžeto 2009 metų asignavimai Tarybai, šio etato teko atsisakyti.

I. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS VEIKLA 2009 M.

Kolegiali Tarybos veikla iš esmės vyko tik veikiant senosios kadencijos Tarybai (iki balandžio 14 d.) ir naujosios kadencijos Tarybai, kai pirmininke tapo D.Urbanavičienė (nuo lapkričio 20 d.) – iš viso mažiau kaip 5 mėnesius. Dėl šios priežasties Taryba buvo nepajėgi įgyvendinti visų 2009 metams suplanuotų uždavinių.

Per 2009 m. vietoj įprastų ne mažiau kaip 10-ies posėdžių per metus buvo surengti tik 5 Tarybos posėdžiai (protokolų santraukas žr. 6 priede), neįvyko nė vienas ekspertų grupės posėdis (išskyrus 2 pasitarimus su ekspertais gruodžio mėn.), buvo atliktos 5 ekspertizės (gruodžio mėn.), išleisti 3 leidiniai (vienas iš jų – elektroninis).

Laikotarpiu iki balandžio 14 d. (veikiant senosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant Libertui Klimkai) buvo surengti 3 Tarybos posėdžiai. Svarbiausi jų metu priimti sprendimai:

1. Patvirtintas Tarybos 2009 metų veiklos planas (žr. 7 priede).

2. Įgyvendinant suplanuotus Tarybos 2009 m. veiklos 3-iąjį ir 5-ąjį uždavinius (žr. Įvadą), patvirtintos rekomendacijos „Tradicinių mugių atrankos principai, kriterijai ir rekomendacijos“, kurias parengė tam tikslui Taryboje suburta ekspertų grupė (rekomendacijos pateiktos ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriui). Tokiu būdu buvo įgyvendinta Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemonė 3.17. parengti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijas (atsakingi vykdytojai – Taryba kartu su Kultūros ministerija).

3. Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį, išanalizuotas LR Aplinkos ministerijos parengtas „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo“ projektas, kuriam buvo iš esmės pritarta (pateikiant kelias pastabas), Tarybos išvada 2009-01-29 pateikta Aplinkos ministerijai.

4. Įgyvendinant 1-ąjį ir 4-ąjį uždavinius, Taryba dviejuose posėdžiuose aptarė „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ (toliau – Strategija) projektą: 1) sausio 28 d. buvo nutarta sudaryti darbo grupę pasiūlymams dėl Strategijos tobulinimo pateikti; 2) vasario 25 d. buvo surengtas išplėstinis Tarybos posėdis Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su pedagogais ir ministerijos darbuotojais – jo metu buvo aptartas ministerijos pateiktas naujas Strategijos projektas (numatant įvesti privalomą etninės kultūros dalyką 5-10 klasėms), kuriam Taryba pritarė ir įpareigojo savo atstovus dalyvauti Strategijos įgyvendinimo priemonių plano rengimo darbo grupėje. Apibendrinti Tarybos narių pasiūlymai dėl Strategijos tobulinimo (siūlyta laipsniškai įvesti privalomą etninės kultūros dalyką 1-10 klasėse) buvo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri juos perdavė 2009 m. kovo 4 d. ministro įsakymu Nr. ĮSAK-429 sudarytai Strategijos derinimo grupei.

5. Įgyvendinant vieną iš Tarybos pasklebtų etninės kultūros plėtros 2009 m. prioritetų, Taryba sudarė laikinąją Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo grupę (vad. Prof. hab. dr. Irena Regina Merkienė), kuri 2009-01-28 pateikė Tarybai savo darbo ataskaitą.

Šiuo laikotarpiu, įgyvendinant Tarybos 2009 m. veiklos 6-ąjį uždavinį, buvo išleistas Tarybos ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendras leidinys „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ (ISBN 978-9955-9468-7-8), kurį parengė Rasa Bertašiūtė, Vitalija Vasiliauskaitė, Gražina Žumbakienė, Rolandas Bartkūnas, Neringa Norvaišaitė (120 p., su nuotraukomis, brėžiniais) – leidinio paskelbimas prisideda prie Tarybos 6-ojo uždavinio 2009 m. įgyvendinimo.

Liepos mėn. išleistas kasmetinis Tarybos leidinys „Etninė kultūra“ (ISSN 1648-6072), kurį parengė redakcinė kolegija – prof. dr. L.Klimka, dr. P.Kalnius, B.Kulnytė, prof., habil. Dr. I.R.Merkienė, prof., habil. Dr. A.Motuzas, I.Seliukaitė, dr. B.Stundžienė (128 p., su iliustracijomis).

Tarybos veiklą nuo metų pradžios iki lapkričio 19 d. dar papildo Tarybos pirmininko prof. dr. Liberto Klimkos veikla – jo teiktos konsultacijos, išvykos į įvairius renginius, skaityti pranešimai, paskaitos ir kt. (išsamiau žr. 8 priede).

Laikotarpiu nuo lapkričio 20 d. (veikiant naujosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant Daliai Urbanavičienei) buvo surengti 2 Tarybos posėdžiai. Svarbiausi jų metu priimti sprendimai:

1. Tarybos teisės aktų tobulinimas, darbo organizavimas:

   • pakoreguotas Tarybos darbo reglamentas (žr. 9 priedą);

   • Tarybos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Vytautas Tumėnas, jis deleguotas į Tautinio paveldo produktų tarybą;

   • sudarytos ekspertų grupės – Švietimo ir mokslo, Etninės kultūros paveldo, Etnografinių regionų, Tautinio paveldo produktų, Žiniasklaidos;

   • revizuotas Tarybos veiklos 2009 m. planas, pasirenkant įgyvendinimui aktualiausius uždavinius;

   • patvirtintas Tarybos pirmininkės D. Urbanavičienės veiklos planas 2009–2012 m. (žr. 10 priedą).

2. Įgyvendinant 1-ąjį ir 4-ąjį uždavinius, Taryba:

• pavedė ekspertų darbo grupei išanalizuoti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2009-11-19 Nr. ISAK-2365 patvirtintos „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ privalumus ir trūkumus, pateikė atsakymą į Seimo nario Gintaro Songailos užklausimą, kokiems Strategijos projektams Taryba buvo pritarusi (žr. 11 priedą);

• užsakė tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“, patvirtino pirminius šio tyrimo rezultatus.

3. Įgyvendinant 3-iąjį uždavinį, užsakė „Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams“ rengimą, patvirtino šios programos projektą.

4. Įgyvendinant 5-ąjį uždavinį, užsakė tyrimą „Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos“.

5. Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį, pritarė Tarybos bendradarbiavimui su KTU Architektūros ir statybos institutu plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt.

6. Įgyvendinant 8-ąjį uždavinį, pateikė siūlymus Seimui, Vyriausybei ir Kultūros ministerijai dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ finansavimo 2010 m. (žr. 12 priedą).

Gruodžio 10 d. Taryboje įvyko regioninių tarybų atstovų posėdis (žr. protokolo santrauką 13 priede), kurio metu buvo nutarta tobulinti bendruosius regioninių tarybų nuostatus, sukurti regioninių tarybų viziją, siekti solidesnio regionų specialistų pareigybinio statuso.

Taryboje gruodžio mėn. buvo surengti 2 pasitarimai su ekspertais dėl rengiamų ekspertizių (tyrimų):

1) dėl tyrimo „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“;

2) dėl KTU Architektūros ir statybos instituto internetinės svetainės www.autc.lt, skirtos architektūros paveldui, vertinimo ir pasiūlymų teikimo.

Gruodžio mėn. Tarybos užsakymu iš viso buvo atliktos 5 ekspertizės (tyrimai), žr. 14 priedą.

2009 m. pabaigoje buvo baigtas rengti leidinys (elektroninė knyga) „Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“ (ISBN 978-9955-9468-8-5), kurį sudarė Libertas Klimka – šio leidinio pagrindą sudaro Žemaitijos regioninės tarybos surengtos konferencijos „Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“, įvykusios 2008 m. spalio 3 d. Plungėje, medžiaga.

Bendradarbiavimas su kitomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis:

1. Su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu (toliau – Institutas) buvo susitarta palaikyti dalykinius ryšius, keistis žiniomis, bendradarbiauti plėtojant Instituto sukurtą Lietuvos architektūros paveldo svetainę išskiriant joje etnoarchitektūrinį paveldą. 2009-12-22 Taryba ir Institutas pasirašė neterminuotą Bendrosios jungtinės veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt, Taryba finansavo svetainės programavimo darbus išskiriant etnoarchitektūrinį paveldą;

2. Su Lietuvos moksleivių sąjunga (prezidentu Gabrielium Satkausku) Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė tarėsi dėl patvirtintos „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ vertinimo;

3. Su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovu Valdu Jankausku ir jo pavaduotoja Dalia Navikiene, dalyvaujant Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentui G.Satkauskui, 2009-12-29 Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė aiškinosi „Neformalaus ugdymo koncepcijos“ projekto (pagrindinis jo rengėjas – V.Jankauskas) ypatybes.

Bendradarbiavimas su užsienyje etninėse lietuvių žemėse gyvenančių lietuvių organizacijomis. Gruodžio 28-29 d. buvo surengta Tarybos sekretoriato išvyka į Punsko kraštą (Lenkija), kurios metu buvo susipažinta su Lenkijos lietuvių problemomis, aptarti galimi jų sprendimo būdai, suteikta metodinė pagalba Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos veiklos organizavimo klausimais. Taip pat buvo parengta ir suderinta bendradarbiavimo sutartis tarp Tarybos ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos siekiant lietuvių etninės kultūros puoselėjimo, tautinio tapatumo bei savimonės išsaugojimo Punsko krašte (sutartis pasirašyta 2010 m. sausio 10 d.).

Tarptautinis bendradarbiavimas. Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė lapkričio 26-29 d. dalyvavo tarptautinės organizacijos International Council for Traditional Music (liet. Tarptautinė tradicinės muzikos taryba) grupės Study Group on Ethnochoreology (liet. Etnochoreologijos studijų grupė) seminare Lenkijoje, Kielco mieste. Jame susirinkę etnochoreologai iš Norvegijos, Švedijos, Vengrijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos aptarė ne tik bendrą mokslinių tyrimų projektą (Rounddances – 19th century derived couple dances, liet. „XIX a. sukamieji poriniai šokiai”), bet ir galimybes paskatinti Lenkiją prisijungti prie UNESCO paskelbtos Nematerialaus paveldo konvencijos ratifikavimo.

Tarybos darbo ir jo sklaidos tobulinimas (išsamiau žr. 15 priedą):

• iš esmės pertvarkyta Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainė pagal LR Vyriausybės nustatytus reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms, sukurtas patogesnis paieškai svetainės pavadinimas, atnaujinti pagrindiniai svetainės skyreliai;

• sukurtos 7-ios google grupės (1 – skirta Tarybos nariams, 5 – atskirai kiekvienos regioninės tarybos nariams, 1 – bendra Tarybos ir regioninių tarybų nariams), padedančios Tarybos ir regioninių tarybų nariams operatyviai spręsti įvairius klausimus, užtikrinti informacijos cirkuliaciją tarp Tarybos ir regioninių tarybų.

II. REGIONINIŲ TARYBŲ VEIKLA 2009 M.

Tarybos regioninių padalinių veikla per visus 2009 metus vyko nenutrūkstamai.

Vis dėlto ir regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie Tarybos padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas regioninių tarybų 2009 m. plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) nariams vis sudėtingiau atvykti į regioninės tarybos posėdžius – savo atstovus delegavusios visuomeninės organizacijos dažnai lėšų neturi, o ir valstybinės institucijos taupo, dažnai taip pat nesudaro galimybių savo atstovų atvykimui; 3) savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija, dėl to jos ne visada reaguoja į regioninės tarybos prašymus ar pastabas; 4) regiono etninės veiklos analizei reikalingų duomenų rinkimas dažnai dubliuoja kitų valstybinių institucijų (Kultūros ministerijos, Liaudies kultūros centro ir kitų) veiklą; 5) regioninių tarybų nariams nėra suteiktas ekspertų statusas, regioninių tarybų vaidmuo per menkas, dėl to jos negali svariau prisidėti prie regiono kultūrinės politikos formavimo bei įgyvendinimo.

Regioninės tarybos 2009 metams pasirinko šiuos savo veiklos prioritetus:

1. bendradarbiavimas su regiono bendruomenėmis skatinant etnokultūrinę veiklą (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva);

2. etnokultūrinio ugdymo plėtra regione (Aukštaitija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva);

3. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas (Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva);

4. sukauptų regioninių vertybių saugojimas ir panaudojimas (Dzūkija);

5. sakytinio ir dainuojamojo paveldo sklaida (Žemaitija);

6. regiono etninio savitumo puoselėjimas (Aukštaitija, Dzūkija);

7. tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas (Dzūkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva);

8. etninės kultūros pristatymas visuomenei (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva).

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Aukštaitijos taryba) 2009 m. planavo (išsamiau žr. 16 priedą):

1. vykdant valstybines Etninės kultūros plėtros ir Pilietinio ir tautinio ugdymo programas, teikti ekspertines išvadas ir pasiūlymus, koordinuoti valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių etnine kultūra Aukštaitijoje, veiklą;

2. inicijuoti ir paremti etnokultūrinio ugdymo priemones, siekti etninės kultūros dalyko įvedimo į mokyklas, skleisti darbo su vaikais ir jaunimu patirtį;

3. užtikrinti Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimą, parengti Aukštaitijos regiono tradicinės kultūros gyvųjų židinių ir vertingiausių etninės kultūros paveldo objektų sąrašą, jį paskleisti regiono savivaldybėse;

4. rūpintis aktyvesne etninės kultūros sklaida – skleisti informaciją apie krašto etninę kultūrą per įvairias žiniasklaidos priemones, leidinius.

Aukštaitijos taryba 2009 m. daug dėmesio skyrė etninės kultūros ugdymo regione analizei, bendruomenių etnokultūrinės veiklos skatinimui (etnokultūrinių projektų rengimui, amatų centrų steigimui), regiono etninio tapatumo stiprinimui. Šios problemos svarstytos regioninės tarybos posėdžiuose ir įgyvendintos koordinuojant regione veikiančių valdžios institucijų, kultūros ir švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų etnokultūrinę veiklą.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo surengti 4 posėdžiai – 3 išvažiuojamieji ir 1 nuotolinis, surengtas internetinio ryšio būdu (posėdžių protokolų santraukas žr. 17 priede). Posėdžių metu buvo:

1. patvirtinti 2009 m. veiklos prioritetai ir planai;

2. nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą;

3. kreiptasi į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo (žr. 18 priedą);

4. pritarta prašymams steigti amatų centrus Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre, Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje.

Etninės veiklos koordinavimas Aukštaitijos regione. Koordinuojant etninės kultūros veiklą regione, daugiausia dėmesio kreipta į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą, lokalinių tradicijų svarbą organizuojant tautines šventes, tradicinių aukštaitiškų amatų puoselėjimą. Bendradarbiauta su švietimo ir kultūros įstaigomis stiprinant etninės kultūros ugdymą. Tarybos sekretoriato darbuotoja Aukštaitijoje Vitalija Vasiliauskaitė ir Aukštaitijos tarybos nariai suteikė 36 konsultacijas – daugiausia dėl jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius. Išsamiau žr. 19 ir 20 priedus.

Renginiai, puoselėjantys Aukštaitijos regiono etninį tapatumą. Aukštaitijos taryba renginių, puoselėjančių regiono etninį tapatumą, surengė nedaug. Didžiausias numatytas renginys – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta konferencija apie aukštaitiškos tapatybės klausimus – nebuvo surengtas dėl lėšų stokos. Tačiau renginių, inicijuotų Aukštaitijos tarybos narių ir specialistės V.Vasiliauskaitės, buvo surengta nemažai. Išsamiau žr. 21 priedą.

Aukštaitijos etninės kultūros sklaida. Aukštaitijos tarybos nariai ir specialistė V.Vasiliauskaitė inicijavo ar dalyvavo rengiant 4 leidinius, surengė 3 paskaitas, 1 pranešimą, 1 interviu, dalyvavo dviejose LTV laidose, nuolat bendradarbiavo su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpus reportažus prieš tradicines kalendorines šventes (Užgavėnes, Velykas, Jonines, Vėlines, Kūčias), dalyvavo vienoje radijo laidoje. Išsamiau žr. 22 priedą.

Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė atliko Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo 2003-2009 m. Aukštaitijos regione apžvalgą (išsamiau žr. 23 priedą). Aukštaitijos tarybos pastangomis pagal šią Programą buvo:

1) kasmet atliekamas regiono etninės kultūros projektų ir programų finansavimo monitoringas;

2) išanalizuota specialistų paklausa, etnokultūrinio ugdymo situacija švietimo įstaigose, folkloro kolektyvų, tradicinės kultūros židinių, tradicinių amatų, tradicinės architektūros, kulinarinio paveldo ypatumai;

3) sukurtos Etninės kultūros plėtros programos Jonavos, Joniškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Panevėžio miesto savivaldybėse, pradėta kurti Molėtų savivaldybėje;

4) pradėtos kurti regioninės etninės kultūros televizijos laidos „Etnos“;

5) buvo įkurtas Visagino kultūros centro edukacijos ir etninės kultūros padalinys;

6) Panevėžio kolegijoje atlikti regiono tautodailės tyrimai;

7) surengta regioninė mokslinė konferencija ir išleistas leidinys „Aukštaičių tapatumo paieškos“ (2006);

8) sukurtas Aukštaitijos herbas ir vėliava, patvirtinti LR Prezidento (2008);

9) inicijuotas tarmių išsaugojimo projektas;

10) išleisti leidiniai „Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra” (2008), „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ (2009);

11) Aukštaitijos tarybos nariai buvo įtraukti į apskričių Kultūros ir meno tarybas, savivaldybių Etninės kultūros plėtros ar kultūros tarybas, veikė jose kaip ekspertai.

Aktyviau įgyvendinti Etninės kultūros plėtrios programą trukdė tai, kad: 1) nebuvo skirta lėšų regioninės tarybos veiklai; 2) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia; 3) savivaldos teisės aktai nenumato kultūros delegavimo funkcijos savivaldybėms; 4) specialistui Aukštaitijos regione tenka didžiulis krūvis, nes šis regionas labai didelis – apima 22 savivaldybes, 205 seniūnijas.

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Dzūkijos taryba) 2009 m. surengė 3 posėdžius, kurie, kaip ir ankstesniais metais, buvo organizuojami skirtingose regiono vietose: Varėnoje, Druskininkuose ir Lazdijuose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt. (išsamiau žr. 24 priedą).

Dzūkijos taryba veikė siekdama įgyvendinti 2009 m. prioritetus Dzūkijos regione.

1. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas dviejuose Dzūkijos tarybos posėdžiuose. Aktyvių bendruomenių dėka tikėtinas geriausias rezultatas užtikrinant tradicijų tęstinumą, tarmių ir tradicinių amatų puoselėjimą. Su Pivašiūnų bendruomene paruoštas projektas dėl bendruomenės namų statybos, kuriuose būtų vykdoma veikla, skatinanti tradicinių amatų ir verslų puoselėjimą. Druskininkų savivaldybėje veikia 5 aktyvios bendruomenės, kurių veikla orientuota į etninę kultūrą. Vyko susitikimai su Alytaus rajono kaimo bendruomenėmis.

2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas visuose Dzūkijos tarybos posėdžiuose. Regioninės tarybos tiksluose numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su regiono savivaldybėmis siekiant atkreipti savivaldybių administracijų dėmesį į etninę kultūrą.

Varėnos rajone gausu etninės kultūros objektų ir tradicijų puoselėtojų. Didėjantis dėmesys tradicinių amatų demonstravimui, šventėse dalyvaujančių prekeivių atranka kelia organizuojamų renginių kokybę ir pritraukia vis daugiau lankytojų. Patrauklaus būdo pavyzdžiu, kaip pristatyti krašto tradicijas, galėtų būti pastaraisiais metais bene didžiausia Dzūkijos regiono švente tampanti „Grybų šventė“ Varėnoje, į kurią specialiai atvyksta vis daugiau svečių iš užsienio.

Įdomi etnokultūrinė veikla vyksta Druskininkuose, kur folkloro ansamblių pasirodymai žavi kurorto lankytojus. Yra parengta kurorto savaitgalių planai-programa, kurioje dominuoja etninė kultūra. Išleistas leidinys „Tradicinės kultūros vertybių sąvadas“.

Alytaus rajono savivaldybė atsižvelgė į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas ir Kaziuko bei Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių organizavimo dienas pakoregavo, kad jos nedubliuotų sostinėje vykstančių renginių. Alytaus rajono organizuotos šventės pavyko, dalyvavo daug liaudies meistrų ir daug šventės lankytojų. Šventėse vis dažniau demonstruojami amatai, simboliniuose seniūnijų kiemeliuose skamba gyva muzika.

Dauguose Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių diena gali tapti didele populiaria regiono švente, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas tradicinių amatų, folkloro, papročių demonstravimui ir populiarinimui.

3. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir populiarinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas visuose trijuose tarybos posėdžiuose. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra – tai neatsiejama savivaldybių bendros kultūrinės veiklos dalis. Situacija šiuo klausimu nagrinėjama ir ieškoma sprendimų ne tik tose savivaldybėse, kuriose vyko Dzūkijos tarybos posėdžiai ir buvo pateikta informacija apie etninės kultūros veiklą, tradicijų puoselėjimą. Ši tema aktuali ir Birštono, Alytaus miesto bei rajono savivaldybėms. Miestų švenčių akcentais tampa liaudies meistrų mugės, amatų demonstravimas, folkloro pasirodymai.

Pradėtas tradicinių amatų centrų steigimas Dzūkijoje. Dzūkijos taryba pateikė rekomendacijas dėl centrų steigimo Dargužių ir Sukarepkos kaimuose (Varėnos r.) bei Pivašiūnuose (Alytaus r.). Druskininkuose egzistuoja šeimų amatai – Česnulių, Akstinų ir Dabrukų jaunieji šeimų nariai tęsia tėvų meninių amatų tradicijas. Druskininkų savivaldybė mato geras galimybes šiuolaikiniame kurorte puoselėti etnines tradicijas ir tradicinius amatus.

Tarybos specialistas Dzūkijos regionui Arvydas Švirmickas dalyvavo ruošiant Alytaus miesto senosios dalies pritaikymo strategiją: aptartos galimybės senoje miesto Nemuno gatvėje plėtoti tradicinius verslus ir amatus, svarstytos galimybės kurti menų inkubatorių, dailės galeriją.

Žemės ūkio ministerija Kūčių išvakarėse pakvietė dzūkes Vilniuje pristatyti dzūkų kulinarinį paveldą. Dzūkijos tarybos narė Laima Saviščevienė įtraukė į darbą Merkinės bendruomenės narius (kepė voveraites, grikines babkas, ruginę duoną, trynė spanguoles, virė kisielių, traukė iš rūsio vasaros gėrybes – bruknių uogienę, marinuotus baravykus, agurkėlius ir burokus) ir paruošė įspūdingą pristatymą.

Tęsiamos pradėtos tradicijos Trakuose: minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, Žolinės dieną į Trakų salos pilį sugužėjo senųjų amatų meistrai į „Amatų dienas“ – virš 30 amatininkų demonstravo 16 amatų (vieni meistrai ir amatai jau yra tapę tradiciniais Trakų istorijos muziejaus gyvosios istorijos renginiuose, kiti buvo pristatomi pirmą kartą).

Kitas įdomus projektas buvo vykdomas Trakų rajone. 2009 m. liepos – spalio mėnesiais Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų filialas vykdė tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimo projektą „Tiltų krašto tradiciniai ir apeiginiai valgiai“. Ekspedicijų metu buvo filmuojami, fotografuojami, aprašomi Tiltų krašto valgių gamybos receptai (visa medžiaga sudėta į tris atskirus DVD formato filmus). Visuomenei projektas buvo pristatytas spalio 10 d. Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų filiale šventės „Rudens gėrybių kraitė“ metu.

Tarbos specialisto Dzūkijos regionui Arvydo Švirmicko pastebėjimu, organizuojant tradicinių amatų šventes regionuose reikėtų derintis prie respublikinių renginių ir nekurti konkurencijos tarp renginių organizatorių, nes kol kas nėra tiek amatininkų ir liaudies meistrų, kad vienu metu jie galėtų dalyvauti keliuose renginiuose. Reikėtų sudaryti renginių dalyviams (meistrams, folkloro atlikėjams) palankesnes sąlygas dirbinių realizavimui ar pasirodymams. Tikslinga būtų turėti didžiųjų švenčių ar svarbesnių tradicinių renginių kalendorių ir viešai jį skelbti metų pradžioje, kad meistrai galėtų ruošti darbus ir planuoti laiką, mažesni miestai galėtų prisitaikyti prie didesnių ir kokybiškiau organizuoti savo renginius.

4. Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį).

Buvo tęsiamos dzūkiško suvenyro paieškos. Suorganizuotas seminaras „Dzūkiškas suvenyras“ (kaip sudedamoji dalis tautodailininkų Dzūkijos skyriaus projekto „Dzūkiškas suvenyras. Seminaras, kūryba, paroda“), kuriame pranešimus apie Dzūkiją reprezentuojantį dirbinį skaitė Dzūkijos tarybos pirmininkė O. Drobelienė, Tarybos specialistas Dzūkijos regionui A. Švirmickas. Nors ir buvo suorganizuotos kelios parodos ir konkursai, bet šis seminaras parodė, kad kol kas dzūkiškas suvenyras egzistuoja tik teoriniame lygmenyje.

Alytaus rajono savivaldybė surado galimybes krašto simbolio sukūrimui. Rugsėjo – spalio mėnesiais vyko susitikimai su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku, pavaduotoju Gediminu Krasausku, kultūros skyriaus vedėja Virginija Mačiuliene. Buvo aptarti galimo simbolio objektai, tinkamos medžiagos, ryšys su tradicijomis. Išrinktas pagrindinis objektas – „Dainuvė“. Nutarta Alytaus rajono simbolį gaminti iš keramikos, rekomenduotas dailininkas keramikas Evaldas Grinius. Alytaus krašto suvenyras-simbolis bus pagamintas ir pradėtas platinti 2010 pirmame ketvirtyje.

Kartu su Totorių bendruomene buvo paruoštas Alytaus rajono dalies lankytinų vietų žemėlapis. 2010 m. bus pastatyti keturi stendai su žemėlapiu, kuriame nurodytos lankytinos vietos akcentuojant totorių bendruomenės kultūrinį paveldą.

Vyko pasitarimai ruošiantis minėti Žalgirio mūšio metines. Aptarta renginio kultūrinė programa.

Dzūkijos taryba daug dėmesio skyrė Lietuvos tūkstantmečio renginių regiono savivaldybėse programoms. Deja, sunkmečio laikas koregavo planuotus sumanymus ir tokios idėjos kaip „tūkstantmečio ąžuolynas“ liko neįgyvendintos. Nepavyko išleisti ir planuotų kultūros leidinių.

5. Etnokultūrinio ugdymo plėtra regione.

Per Dzūkijos tarybos posėdžius buvo apgailestaujama, kad švietimo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys etninei kultūrai. Lazdijų savivaldybė rūpinasi, kad meninis auklėjimas būtų tęstinė programa ir meno pažinimas, prasidėjęs ikimokyklinio ugdymo įstaigose, turėtų tęstinumą bendrojo lavinimo mokyklose. Druskininkuose tik vienoje mokykloje ir dviejuose darželiuose vyksta etninės kultūros pamokėlės, dar tik planuojamas etninės pakraipos dalykų atsiradimas dailės mokykloje.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba (toliau – Suvalkijos (Sūduvos) taryba), vadovaudamasi 2009 m. Tarybos veiklos plano strateginės veiklos kryptimis ir uždaviniais, atliko eksperto, konsultanto ir patarėjo vaidmenį Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione – teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, kultūros darbuotojams, pedagogams tradicinių amatų ir tautodailės klausimais, rengė konsultacijas etnografinio krašto tautinio kostiumo kūrėjams ir folkloro kolektyvams, konsultavo folkloro kolektyvų narius ir vadovus etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro klausimais.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba 2009 m. pagrindinį dėmesį skyrė etninės kultūros, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimui, tradicinių amatų gaivinimui ir plėtrai, tradicinės architektūros rekomendacijų populiarinimui Sūduvos etnografiniame regione.

Regioninė taryba 2009 m. surengė 4 posėdžius, iš jų vieną – išvažiuojamąjį (žr. 25 priedą).

Dirbta šiomis kryptimis:

1. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas bei tautinės savimonės puoselėjimas.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba, remdamasi Etninės kultūros plėtros valstybine programa, glaudžiai bendradarbiavo su krašto kultūros ir švietimo institucijomis ir organizacijomis skatindama aktyvinti etninės kultūros plėtrą.

Regioninės tarybos nariai A.Papievienė, V.Daniliauskas, R.Vasaitienė, bendradarbiaudami su Šakių rajono savivaldybe, seniūnijomis ir bendruomenėmis, rengė inicijavo ir koordinavo etninės kultūros veiklą. Įspūdinga regioninės tarybos narės Nijolės Skinkienės (Vilkaviškio kultūros centro etnografės, „Sūduvių“ ansamblio vadovės) veikla. Įsimintina visa J.Basanavičiaus sodybos muziejaus darbuotojų parengta kultūrinė, edukacinė veikla. Regioninės tarybos narė A.Razmislavičienė (Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė) papildė ir tęsė 2 ilgalaikes etninės kultūros gyvosios sklaidos programas, parengė 4 naujas edukacines kalendorinių švenčių programas. Reikšmingi regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės (Marijampolės savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės) darbai – jos iniciatyva, bendradarbiaujant su savivaldybe ir bendruomenėmis, buvo įgyvendintos edukacinės programos moksleiviams ir mokytojams „Ornamento panaudojimas“ ir „Velykų belaukiant“. R.Januškienė, įgyvendindama regioninės tarybos 2009 m. veiklos planą, Kalvarijos savivaldybėje organizavo etninės kultūros renginius, kalendorines šventes, tautodailės ir tradicinių amatų parodas, bendradarbiavo ir talkino LLKC specialistams filmuojant krašto velykų papročius rengiamam filmui „Lietuvių kalendorinės šventės“, įrašė ir išleido Brukų folkloro ansamblio „Brukinyčia“ kompaktinę plokštelę. Regioninės tarybos narė A.Jankeliūnienė (Kalvarijos bibliotekininkė) įgyvendino edukacinius renginius, seminarus ir teorines praktines popietes moksleiviams, pedagogams ir kultūros darbuotojams.

Išsamiau žr. 26 priedą.

2. Tradicinių amatų ir tautodailės plėtra bei populiarinimas.

Regioninės tarybos nariai, siekdami palaikyti gyvybingus ir gaivinti nykstančius tradicinius amatus bei liaudies dailės tradicijas regione, aktyvindami Sūduvos krašto menininkus dalyvauti šalies tradicinių amatų gaivinimo ir tautodailės kūrybiniuose procesuose, rengė diskusijas ir konsultacijas, seminarus ir parodas. Buvo surengti aptarimai ir konsultacijos parodų organizatoriams bei dalyviams Prienuose, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Šakiuose. Savivaldybės ir kūrybinės organizacijos buvo skatinamos palaikyti tradicines ir rengti temines krašto etninę kultūrą reprezentuojančias tautodailės ir tradicinių amatų parodas.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai aktyviai dalyvavo rengiant per dešimtį tautodailės ir tradicinių amatų parodų, sėkmingai dalyvavo konkursinėje „Aukso vainiko“ tautodailės parodoje. Išskirtinio dėmesio nusipelno regioninės tarybos nario, Lukšių seniūno V.Cikanos inicijuoti ir įgyvendinti etninės kultūros renginiai Zyplių dvare, kurio kultūrinė erdvė suteikia galimybę vykdyti pažintinę, tiriamąją, švietėjišką veiklą. Marijampolės kultūros centre regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės iniciatyva buvo surengtos 5 Marijampolės krašto tautodailininkų personalinės parodos, atrankinės krašto tautodailės parodos – „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui“ ir Marijampolės apskrities „Aukso vainiko“ parodos. Edukacines programas įvairaus amžiaus lankytojams sėkmingai tęsė Mažosios audimo artelės moterys. Regioninės tarybos narė A.Mickevičienė (Vilkaviškio krašto muziejaus specialistė) organizavo seminarus, edukacines pamokėles, amatų šventes.

Išsamiau žr. 27 priedą.

3. Bendradarbiavimas su lietuviais etninėse žemėse.

Regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko valsčiaus administracija ir lietuvių namais. Punskiečiai nuolat kviečiami ir dalyvauja Sūduvos krašte rengamuose etninės kultūros renginiuose, o regioninės tarybos rekomenduoti ir deleguoti tautodailininkai ir amatininkai – Žolinių šventėje Punske.

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Žemaitijos taryba) 2009 m. surengė 4 posėdžius: trys iš jų vyko Telšiuose, vienas – Kelmėje (išsamiau žr. 28 priedą).

Žemaitijos taryba dirbo šiomis kryptimis:

1. Žemaitijos etninio savitumo išsaugojimas ir sklaida.

Tarybos specialistė Žemaitijos regionui Sigita Darienė atliko apklausą, kiek regiono savivaldybių turi etninės kultūros specialistų (žr. 29 priedą). Apklausa rodo, kad tik 7-iose savivaldybėse iš 18-os yra etninės kultūros specialistas.

Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo įvairiuose renginiuose, prisidėjo prie jų surengimo (išsamiau žr. 30 priedą). Linksmiausia tradicinė kalendorinė šventė – Užgavėnės – vyksta daugelyje Žemaitijos regiono vietovių. Regioninės tarybos narės Aldonos Kuprelytės ir Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos or­ga­ni­zuo­jama Užgavėnių šven­tė Plateliuose dėl sa­vo ori­gi­na­lu­mo ir iš­skir­ti­nu­mo buvo įver­tin­ta tarp­tau­ti­niu ly­giu – Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas buvo pri­pa­žin­tas pa­trauk­liau­sia Lie­tu­vos vie­to­ve būtent dėl iš­sau­go­tų uni­ka­lių Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jų ir pel­nė spe­cia­lų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pri­zą Eu­ro­pos tu­riz­mo fo­ru­me, vy­ku­sia­me Pran­cū­zi­jo­je.

Žemaitijos tarybos iniciatyva kovo 28-29 d. Lietuvos televizijos laidos „Gyvenimo ratu“ kūrybinė grupė su laidos autore ir vedėja Zita Kelmickaite Tryškiuose nufilmavo tautodailininką, medžio drožėją Praną Dužinską, Kaunatave – Rūtą Burniauskienę, pademonstravusią žemaitiškų valgių gamybą, Tučių kaime – sentikę Iriną Jakovlevą, parodžiusią, kaip gaminami ir ant pečiaus rinkių kepami ,,bulbiešnikai”.

Regioninės tarybos kvietimu profesionalus fotomenininkas iš Vilniaus Arūnas Baltėnas, sukaupęs vertingą archyvą apie senuosius amatus puoselėjančius meistrus, atvyko į Žemaitiją ir fotografavo: Ryškėnų kaime (Telšių r.) – klumpdirbį Juozą Ročį (84 m.) ir jo buitį, dirbtuves; Tučių k. (Telšių r.) – sentikę Iriną Jakovlevą, patiekalo ,,bulbiešnikai” gamybos procesą; Raudėnuose (Šiaulių r.) – Jurginių šventę, Žemaičių Kalvarijos atlaidus, Gargžduose – kalėdaičių kepimą, Plateliuose – Užgavėnes, Purplių kaime (Laižuvos sen.) – liaudies menininkės tapytojos Valės Engelmanienės kūrybos procesą, buitį; Pievėnų bažnyčioje (Mažeikių r.) – Velykų „žydus“ ir kt.

Balandžio 24-26 d. Telšių rajono savivaldybės atstovai dalyvavo Europos partnerių tinklo Vokietijos Basumo mieste rengiamoje regioninėje mugėje „AktiBa“ turėdami tikslą pristatyti Žemaitijos regioną, žemaičių kultūrą, etnines tradicijas. Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymu, Žemaitijos taryba tarpininkavo rengiant šį pristatymą.

Regioninės tarybos nariai tarpininkavo rengiant II Žemaičių festivalį, gausų įspūdingais reginiais ir renginiais, kuris vyko birželio 13 ir 14 dienomis Žemaitijos sostinėje Telšiuose.

Žemaitijos tarybos narė Lidija Joana Pranienė už nuoširdų ir aktyvų darbą puoselėjant Šiaulių apskrities kraštotyrinį judėjimą, populiarinant ir aktyvinant meno mėgėjų kolektyvų veiklą Šiaulių mieste buvo apdovanota Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.

2. Tradicinių amatų ir tautodailės išlikimo globa bei populiarinimas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymą, Žemaitijos taryba teikė konsultacijas bei metodinę pagalbą dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų bei tradicinių amatų meistrų sertifikavimo.

Žemaitijos taryba 2009-09-24 apsvarstė ir pritarė Kelmės rajono savivaldybės „Tradicinių amatų centro kūrimas“ projektiniam pasiūlymui, 2009-12-08 posėdyje – pritarė trims projektiniams pasiūlymamas dėl amatų centrų įkūrimo: Kretingoje, Šiaulių rajone ir Žemaitijos nacionalinio parko, Platelių dvaro sodybos teritorijoje.

Buvo sertifikuoti šių Žemaitijos meistrų-tautodailininkų gaminiai ir dirbiniai: Kretingos rajone – Alioyzo Pociaus (Užgavėnių kaukės, prieverpstės, šaukštai, cukrinės, druskinės, dubenys), Antano Lubio (koplytstulpiai, skulptūros, koplytėlės, padėklai, karnizai, prieverpstės, šaukštai, kryžiai, paveikslų bei veidrodžių rėmai, antlangės) ir Adolfo Andriejaus Viluckio (skulptūros ir Užgavėnių kaukės), Plungės rajone – Vaivos Jundulaitės (audiniai) ir Artūro Platakio (kalvystė).

Žemaitijos tarybos posėdyje 2009-12-08 buvo nutarta parengti rezoliuciją Etninės kultūros globos tarybai dėl Tautinio paveldo objekto sertifikavimo (žr. 31 priedą).

Regioninės tarybos iniciatyva, žemaičiai medžio drožėjai dalyvavo Vilniuje surengtoje respublikinėje medžio skulptūrų parodoje-konkurse ,,Šventieji ir piligrimai“, konkurso nugalėtoju tapo žemaitis tautodailininkas iš Tryškių Pranas Dužinskas, dėl kurio dalyvavimo laureatų paskelbimo ir apdovanojimo šventėje tarpininkavo Žemaitijos tarybos narė Danutė Mikienė.

Žemaitijos tarybos iniciatyva respublikinis konkursinis liaudies meno parodos atidarymas, nominacijos ,,Geriausias liaudies meistras“ laureatų paskelbimas ir „Aukso vainiko“ įteikimas įvyko sausio 6 d. Žemaitijos regione – muziejuje ,,Alka“ (šventės organizatoriai – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras).

Regioninės tarybos narės Danutės Mikienės iniciatyva, lapkričio 21 d. Žemaitės dramos teatre įvyko žymaus Žemaitijos krašto medžio drožėjo Adomo Kvaso 85-erių metų jubiliejaus paminėjimas, kurį organizavo Tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė ir Telšių rajono savivaldybės kultūros centras.

3. Etninės kultūros ugdymas regione.

Tarybos specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė atliko apklausą, kaip vyksta etnokultūrinis ugdymas Žemaitijos bendrojo lavinimo mokyklose (žr. 32 priedą). Apklausa rodo, kad etninės kultūros pasirenkamo dalyko mokoma tik 4-iose Žemaitijos mokyklose (Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, Šiaulių r. Raudėnų pagrindinėje mokykloje ir Telšių „Ateities“ vidurinėje mokykloje), kai kuriose kitose mokyklose vyksta neformalusis etninės kultūros ugdymas.

Tarpininkaujant Žemaitijos tarybai, Šiaulių ,,Saulėtekio“ vidurinės mokyklos ir ,,Aušros“ muziejaus parengtame projekte ,,Paveldas – pilietis – tauta“ dalyvavo NVJO ,,Obuolys“ (veikia prie Telšių miesto Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo). Projekto tikslas – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo sklaida. Moksleiviai pagal parengtą klausimyną aprašė vietos architektūrą, vietovardžius, čia gyvenančius žmones, kaime gimusių žymesnių žmonių biografijas.

Regioninė taryba bendradarbiavo su regiono kultūros ir švietimo institucijomis, tarpininkavo rengiant Žemaitijos regioninio turo atrankas į Respublikinį vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos konkursą „Tramtatulis“.

Žemaitijos taryba tarpininkavo ir teikė pasiūlymus Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio ,,Čiučiuruks“ vadovei Ritai Macijauskienei įgyvendinant projektą ,,Folkloro raiškos formos laiko istorijoje“. Projekto tikslas – atnaujinti kolektyvo narių tautinius kostiumus, išleisti Žemaičių krašto vaikų tautinio kostiumo bukletą, aktyvinti ansamblio ,,Čiučiuruks” koncertinę veiklą siekiant kolektyvo meninio lygio augimo bei atlikimo autentiškumo.

Regioninės tarybos narės Jolantos Kaleckienės iniciatyva, Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvui ,,Alksniukai“ (vad. Dainora Petrikienė) buvo pasiūti tautiniai rūbai, nupirkti muzikos instrumentai.

Žemaitijos tarybos narė Virginija Rudavičienė dalyvavo Palangoje surengtos konferencijos ,,Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo lūkesčiai“ diskusijose.

MAŽOSIOS LIETUVOS regioninė etninės kultūros globos taryba

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Mažosios Lietuvos taryba), vykdydama 2009 metų veiklos planą, daugiausia dėmesio skyrė šiems prioritetams: etninės kultūros žinių sklaidai regiono švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, bendruomenių etninės veiklos skatinimui, gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių tęstinumo užtikrinimui, etninės kultūros pristatymui ir reprezentavimui.

Regioninės tarybos nariai Elena Matulionienė, Valerija Jankūnaitė, Regina Jokubaitytė nuolat konsultuoja regiono kultūros įstaigas, mokyklas, folkloro kolektyvus Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo, tautodailės, kalendorinių švenčių bei papročių, tradicinių amatų, muzikinio folkloro perteikimo klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Mažosios Lietuvos taryba surengė tris posėdžius, visi jie vyko Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (išsamiau žr. 33 priedą).

Dirbta šiomis kryptimis:

1. Etninės kultūros žinių sklaida regiono švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse.

Mažosios Lietuvos taryba, vykdydama ilgalaikę Pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis. Regioninės tarybos nariai konsultavo, teikė rekomendacijas dėl kultūros ir švietimo įstaigų organizuotų edukacinių projektų ir programų (išsamiau žr. 34 priedą).

Lapkričio 20 d. Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje buvo nutarta siūlyti Etninės kultūros globos tarybai toliau daryti žygius dėl etninės kultūros dėstymo bendrojo lavinimo mokyklose. Regioninės tarybos nariai gruodžio 17 d. Palangoje dalyvavo pasitarime „Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo lūkesčiai“.

2009 metais regione susikūrė dar vienas vaikų folkloro ansamblis – „Priekulės pūtikai“ (vadovas Jonas Kavaliauskas), kurio dalyviai mokomi groti tradiciniais piemenų pučiamaisiais instrumentais.

2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas.

Vienas iš Mažosios Lietuvos tarybos veiklos prioritetų – gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas regione. Šiais klausimais vyko konferencijos, seminarai, ekspedicijos (išsamiau žr. 35 priedą).

Balandžio 29 d. posėdyje Mažosios Lietuvos taryba nutarė prisidėti prie projekto, kuriuo siekiama fiksuoti ir išsaugoti senąsias liuteroniškas kapinaites, kurį vykdo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Posėdžio metu buvo surengta konferencija „Klaipėdos krašto archyvo po atviru dangumi lobiai“.

4. Krašto etnokultūrinių tradicijų plėtra.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo ir inicijavo renginius, projektus, kuriuose atsispindėjo Mažosios Lietuvos tradicijos, istoriniai įvykiai, kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas, teikė konsultacijas ir rekomendacijas (žr. 36 priedą).

Lapkričio 20 d. Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje buvo aptartas seminaro „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų ir meistrų, tradicinių mugių sertifikavimas“ organizavimas (kartu su Žemės ūkio ministerija).

Šiame posėdyje taip pat buvo nutarta skatinti regiono kultūros ir švietimo įstaigas organizuoti Mažajai Lietuvai reikšmingų datų – Tilžės akto ir Klaipėdos krašto dienos – paminėjimą ir įprasminimą.

III. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ir TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS

Tarybos priedermė – koordinuoti dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybinių ilgalaikių programų įgyvendinimą: 1) kartu su LR Kultūros ministerija – Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (Žin., 2003, Nr. 60-2725); kartu su Švietimo ir mokslo ministerija – Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Žin., 2006, Nr. 102-3939).

Taryba taip pat dalyvauja įgyvendinant Tautinio paveldo produktų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir jo įgyvendinimo poįstatyminius aktus, tarp kurių yra Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programa (Žin., 2008, Nr. 90-3601).

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA

Taryba 2003-2009 m. padėjo Kultūros ministerijai koordinuoti Etninės kultūros plėtros valstybinės programo įgyvendinimą (išsamiau apie šios programos įgyvendinimą 2009 metais žr. 37-39 prieduose, visos Programos įgyvendinimo 2003-2009 metais suvestinę žr. 40-41 prieduose).

Konkretūs Tarybos veiksmai 2009 m. įgyvendinant Programą:

Priemonės 3.2; 3.5; 5.2. Taryba ataskaitiniais metais analizavo savivaldybių parengtus projektus dėl tradicinių amatų centrų steigimo etnografiniuose regionuose, rekomendavo atrinktuosius projektus remti (numatytus steigti Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre, Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje, Varėnos rajono Dargužių ir Sukarepkos kaimuose, Pivašiūnuose, Kelmės rajone, Kretingoje, Šiaulių rajone, Platelių dvaro sodybos teritorijoje). Regionines tarybas aptarnaujantys Tarybos sekretoriato specialistai teikė pagalbą rengiantiems paraiškas dėl tradicinio amato sertifikavimo, taip pat rengiantiems tradicinių amatų puoselėjimo projektus paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti.

Priemonė 3.9.7. Tarybos užsakymu 2009 m. pabaigoje buvo pradėta rengti „Tautinio ir pilietinio karių ugdymo programa“.

Priemonė 3.17. Toliau buvo rūpinamasi tradicinių mugių atgaivinimo bei tolimesnės plėtros galimybėmis. Tarybos posėdyje 2009-01-28 buvo patvirtintos „Tradicinių mugių atrankos principų ir kriterijų rekomendacijos“, kurios buvo pateiktos Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriui. Regioninėms taryboms patarta nedubliuoti sostinės renginių, ieškoti, gaivinti ir plėtoti savitas krašto prekymečių tradicijas.

Priemonė 2.2. Regioninių tarybų nariai dalyvavo rengiant bylas Nematerialaus kultūros paveldo registrui.

Priemonė 3.8. Tarybos iniciatyva buvo parengtos ir išleistos etnoarchitektūros rekomendacijos atskirai kiekvienam etnografiniam regionui (2009 m. buvo išleistas paskutinis šeštasis leidinys Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra), kurios yra naudingos tiek rajonų architektams, tiek seniūnams bei norintiems remontuoti senus statinius, tiek statantiems naują būstą. Tarybos posėdyje 2009-01-28 buvo apsvarstytas Saugomų teritorijų departamento parengtas „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašas“ su griežtesniais reikalavimais etnografiškumui. Taryba 2009-12-22 su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu pasirašė neterminuotą sutartį dėl bendradarbiavimo plėtojant instituto sukurtą Lietuvos architektūros paveldo svetainę www.autc.lt, išskiriant joje etnoarchitektūrinį paveldą (Taryba finansavo šios srities programavimo darbus).

ILGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA

LR Seimas 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtino Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Žin., 2006, Nr. 102-3939), kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija (Programa veiks iki 2011 m.). Nemažai projektų, teikiamų šiai programai, yra etnokultūrinio pobūdžio. Taryba yra viena iš Programos koordinatorių, kaip atsakingas vykdytojas ji nurodyta prie įgyvendinimo priemonių 2.3, 3.1, 6.1. 6.2.

Priemonė 2.3. (Inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus). Taryba 2009 m., kaip ir ankstesniais metais, prisidėjo prie šios priemonės įgyvendinimo dalyvaudama Programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (dalyvavo Tarybos nariai I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei Programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (dalyvavo L. Klimka).

Priemonė 6.1. (Inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose. Tyrimų pagrindu rengti rekomendacijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui tobulinti). Taryba iš dalies įgyvendino šią priemonę 2009 m. gruodžio 9 d. savo lėšomis užsakydama tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“.

tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas

2007 m. LR Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3043), kuriuo siekiama plėtoti tradicinius amatus bei paslaugas, užtikrinti nacionalinių gyvūnų ir augalų veislių išsaugojimą. Atskirų priemonių įgyvendinimą čia koordinuoja ir Etninės kultūros globos taryba.

Įgyvendinant Tautinio paveldo produktų įstatymą, yra numatyta steigti tradicinių amatų centrus pagal Kaimo plėtros programą, kurią koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Todėl Taryba įpareigojo savo specialistus etnografiniuose regionuose ne tik domėtis tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas, bet ir teikti konsultacijas bei rekomendacijas dėl paramos tokiai veiklai.

Buvęs Tarybos pirmininkas prof. dr. Libertas Klimka dalyvavo Tautinio paveldo produktų tarybos, Tradicinių gaminių sertifikavimo, Tradicinių veislių augalų, gyvūnų ir jų produktų sertifikavimo, Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo, tradicinių meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijų darbe.

Įgyvendinant Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programą (Žin., 2008, Nr. 90-3601), Taryba parengė ir 2009-01-28 patvirtino „Tradicinių mugių atrankos principų ir kriterijų rekomendacijas“, taip pat 2009 metais teikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste.

IV. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI 2009 M.

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“.

Šiai programai vykdyti 2009 metų pradžiai Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 533,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 268,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 83,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 265,0 tūkst. Lt (nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta). Lyginant su 2008 m., Tarybos asignavimai 2009 m. pradžioje sumažėjo 16 %. Dėl to Taryba atsisakė nuo 2009 m. sausio 1 d. patvirtinto naujo etato, sumažino 35 % išlaidas prekių ir paslaugų naudojimui, iš jų 42 % – ryšių paslaugoms, 23 % – komandiruotėms, 51 % – kvalifikacijos kėlimui, 89 % – apmokėjimui samdomiems ekspertams ir konsultantams.

Pagal Finansų ministerijos 2009 m. kovo 26 d. nurodymą Nr. (2.33-01)-6K-0903229, Tarybos 2009 m. asignavimai buvo sumažinti dar 16 % – liko tik 438,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 232,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 71,7 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 127,4 tūkst. Lt (sumažinus 29 % – ryšių paslaugoms, 47 % – komandiruotėms, 50 % – kvalifikacijos kėlimui, 30 % – apmokėjimui samdomiems ekspertams ir konsultantams).

Per 2009 metus Tarybos sekretoriato darbuotojų darbo užmokestis buvo sumažintas 30 %: I ketvirtyje – 10 %, III ketvirtyje – dar 20 %. Papildomos finansinės problemos susidarė pasikeitus Tarybos pirmininkui: atsiskaitant su buvusiu pirmininku Libertu Klimka paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus jis nebuvo išnaudojęs jam priklausančių atostogų, todėl Taryba privalėjo jas kompensuoti – iš viso 9200 Lt (įskaitant ir socialinio draudimo įmokas). Šių lėšų Tarybos 2009 m. biudžete trūko, dėl to Taryba raštu 2009-12-02 Nr. S-62 kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama tą sumą skirti papildomai, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Dėl to buvo neišmokėtas atlyginimas už gruodžio mėn. Tarybos pirmininkei Daliai Urbanavičienei (2166,20 Lt), į 2010 m. buvo nukeltas socialinio draudimo mokestis 2325,47 Lt ir pajamų mokestis 2439,42 Lt.

2009 metų eigoje paprastųjų išlaidų ekonomija 0,7 tūkst. Lt perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam nematerialiam turtui įsigyti (antivirusinės programos NOD 32).

2009 m. institucijos poreikiams išleista 437,8 tūkst. Lt (100 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 232,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms – 71,7 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 127,4 tūkst. Lt, iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 16,8 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms – 4,9 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai – 54,8 tūkst. Lt, komandiruočių išlaidoms (transporto, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos) – 5,9 tūkst. Lt, raštinės prekėms, inventoriui ir kt. prekėms įsigyti – 23,5 tūkst. Lt, spaudiniams – 1,0 tūkst. Lt, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui – 0,4 tūkst. Lt, autorinėms sutartims – 12,1 tūkst. Lt, kitoms paslaugos, kuriomis buvo naudotasi, siekiant užtikrinti įstaigos veiklą – 8,0 tūkst. Lt.

2009 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis Tarybos atsiskaitomoje sąskaitoje sudarė 9,73 Lt. Lėšos pervestos į valstybės biudžetą 2009 m. gruodžio 31 d.

2009 m. vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2009 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

IŠVADOS

1. Kolegiali Tarybos veikla 2009 metais vyko mažiau kaip penkis mėnesius – nuo metų pradžios iki balandžio 14 d. (veikiant senosios kadencijos Tarybai) ir nuo lapkričio 20 d. iki metų pabaigos (veikiant naujosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant D.Urbanavičienei). Dėl to Taryba buvo nepajėgi įgyvendinti visus 2009 metams suplanuotus uždavinius.

2. Per 2009 metus įvyko 5 Tarybos posėdžiai (vietoj įprastų ne mažiau kaip 10-ies posėdžių per metus), buvo atliktos 5 ekspertizės, išleisti 3 leidiniai (vienas iš jų – elektroninis); Tarybos padaliniai – regioninės tarybos – surengė 18 posėdžių (Aukštaitijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos tarybos – po 4-is, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos tarybos – po 3-is posėdžius).

3. Įgyvendinant Tarybos veiklos tikslus ir uždavinius pagal valstybės biudžeto programos Etninės kultūros valstybinė globa strateginį 2009 m. veiklos planą, buvo atlikti šie uždaviniai:

• 1-asis uždavinys (Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą) – įvairiais aspektais apima visus sekančius uždavinius, tad iš dalies jis buvo įgyvendintas.

• Įgyvendinant 2-ąjį uždavinį (Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais) buvo atliktos 5 ekspertizės (tyrimai).

• Įgyvendinant 4-ąjį uždavinį (Dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonių įgyvendinime) – 1) Taryba pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai siūlymus dėl „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ projekto tobulinimo, Tarybos nariai dalyvavo Strategijos derinimo grupėje; 2) Taryba užsakė tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“; 3) kaip ir ankstesniais metais, 2009 m. Tarybos nariai dalyvavo Programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei Programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (L. Klimka).

• Įgyvendinant 5-ąjį uždavinį (Dalyvauti Tautinio paveldo produkto įstatymo įgyvendinimo priemonių programoje) – 1) Taryba parengė ir patvirtino „Tradicinių mugių atrankos principus, kriterijus ir rekomendacijas“; 2) teikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste; 3) užsakė tyrimą „Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos“; 4) Tarybos padaliniai – regioninės tarybos – analizavo savivaldybių parengtus projektus dėl tradicinių amatų centrų steigimo etnografiniuose regionuose, rekomendavo atrinktuosius projektus remti; 5) Tarybos pirmininkas L.Klimka dalyvavo Tautinio paveldo produktų tarybos, Tradicinių gaminių sertifikavimo, Tradicinių veislių augalų, gyvūnų ir jų produktų sertifikavimo, Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo, tradicinių meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijų darbe.

• Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį (Įgyvendinti Lietuvos etnografinių kaimų ir sodybų būklės tyrimo bei etnoarchitektūros rekomendacijų projektą) – 1) pateiktas LR Aplinkos ministerijos parengto „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo“ projekto vertinimas; 2) išleistas Tarybos ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendras leidinys „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“; 3) pasirašyta neterminuota Bendrosios jungtinės veiklos sutartis su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu dėl bendradarbiavimo plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt, Tarybos lėšomis buvo finansuoti svetainės programavimo darbai išskiriant etnoarchitektūrinį paveldą;

• Pastarieji punktai iš dalies sutampa su 3-iojo uždavinio (Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą) įgyvendinimu; be to, šį uždavinį Taryba įgyvendino užsakydama „Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams“ rengimą, patvirtindama šios programos projektą.

• 7-ąjį uždavinį (Puoselėti regioninį savitumą) daugiausia įgyvendino Tarybos padaliniai – regioninės tarybos Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.

• 8-asis uždavinys (Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą) – iš dalies buvo įgyvendintas Tarybai pateikus siūlymus Seimui, Vyriausybei ir Kultūros ministerijai dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ finansavimo 2010 metais.

Taigi beveik visi Tarybos strateginiame 2009 m. veiklos plane numatyti uždaviniai daugiau ar mažiau buvo atlikti. Kolegialios veiklos trūkumas pasireiškė tuo, kad nepakankamai buvo vykdoma pagrindinė Tarybos funkcija – teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei strateginiais etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

PRIEDAI

1 priedas

Etninės kultūros globos tarybos struktūra

2 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI 2005-2009 m. kadencijai

(Patvirtinti LR Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. X-162 (Žin., 2005, Nr.52-1738);

pakeista LR Seimo 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 (Žin., 2006, Nr.5-139)

3 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI 2009-2013 m. kadencijai

Patvirtinti LR Seimo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. XI-436 (Žin., 2009, Nr.117-4995)

4 priedas

Tarybos padalinių – regioninių tarybų – sudėtis 2009 m.

Aukštaitijos tarybos nariai

1. Petras Blaževičius – Aukštaitijos tarybos pirmininkas, Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos pirmininkas, Aukštaičių akademijos rektorius,

2. Violeta Aleknienė – Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė,

3. Jolanta Balnytė – Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblio „Viešia“ meno vadovė,

4. Liucija Bertulienė – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė,

5. Laima Bikulčienė – Širvintų kultūros centro etninė kultūros specialistė,

6. Raimondas Garsonas – Utenos kraštotyros muziejaus etninės veiklos specialistas,

7. Marija Kirkienė – Ignalinos rajono kultūros centro Etnofilialo specialistė,

8. Rita Janušaitytė – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Švietimo ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė,

9. Zita Kapučinskienė – Pakruojo rajono Pamūšio kultūros namų etninės kultūros specialistė,

10. Vyda Krasauskienė – Utenos apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja,

11. Regina Lukminienė – Kėdainių krašto muziejaus vyr. muziejininkė ir etnografė,

12. Nida Lungienė – Rokiškio kultūros rūmų direktorė, folklorinio ansamblio „Gastauta“ vadovė,

13. Vilma Merkytė – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė etnokultūrai,

14. Vilma Mulevičiūtė – Ukmergės kultūros centro etninės kultūros specialistė,

15. Vitutė Povilionienė – Pasvalio krašto muziejaus direktorė,

16. Dalia Savickaitė – Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė kultūrai,

17. Regina Stumbrienė – Anykščių kultūros centro etnografė,

18. Liudvika Trasykytė – Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorė,

19. Jonas Vaiškūnas – Molėtų krašto muziejaus etnografas,

20. Lina Vireliūnienė – Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja,

21. Rima Vitaitė – Zarasų kultūros rūmų vyr. etnografė,

22. Jonas Vitkūnas – Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas,

23. Jadvyga Kvieskienė – Jonavos krašto muziejaus etnografė,

24. Remigijus Vilys – Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas,

25. Vidas Mažukna – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas,

26. Algirdas Svidinskas – EKD Kauno regioninio padalinio tarybos narys,

27. Zita Mackevičienė – Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė.

Dzūkijos tarybos nariai

1. Ona Drobelienė – Dzūkijos tarybos pirmininkė, „Dzūkų kultūros draugė“ narė,

2. Juozas Aleksandravičius – Birštono savivaldybės mero pavaduotojas,

3. Romas Balčius – Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas,

4. Lina Būdienė – Varėnos kultūros centro vyriausioji specialistė etnografė,

5. Vygandas Čaplikas – Dzūkų kultūros draugijos narys, ekspertas,

6. Algimantas Černiauskas – Dzūkijos nacionalinis parkas, Merkinės informacijos centro vedėjas,

7. Vaida Džervienė – Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyriaus pirmininkė,

8. Irutė Eidukienė – Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji kultūrologė,

9. Jūratė Federavičienė – Alytaus kolegijos dėstytoja,

10. Audronė Genzur – Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė,

11. Ingrida Gudonienė – Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai,

12. Audronė Jakunskienė – Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė,

13. Aldona Jeleniauskienė – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė,

14. Audronė Lampickienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė,

15. Alina Listopadskienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

16. Algis Marcinkevičius – Prienų krašto muziejaus direktorius,

17. Rasutė Marcinkevičienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

18. Gintarė Markevičienė – Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyriaus narė,

19. Daina Pledienė – Lazdijų krašto muziejaus direktorė,

20. Laima Saviščevienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

21. Onutė Šakienė – Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus muziejininkė–etnologė,

22. Robertas Šarknickas – Alytaus rajono kultūros centro vyr. etnografas,

23. Laimutė Šiušienė – Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorė,

24. Vytuolis Valūnas – Alytaus miesto administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėjas,

25. Dalia Blažulionytė – Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja.

Mažosios Lietuvos tarybos nariai

1. Nijolė Sliužinskienė – Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė ,

2. Aina Agapova – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vyriausioji specialistė,

3. Rimantas Balsys – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas,

4. Ieva Biržienė – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio narė,

5. Aksavera Mikšienė – Pagėgių savivaldybės Kultūros centro etninės veiklos specialistė,

6. Rasa Daugėlienė – Tauragės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Kultūros, sporto ir turizmo vyriausioji specialistė,

7. Alvydas Petras Dumbliauskas – Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas,

8. Asta Grušelionienė – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja,

9. Valerija Jankūnaitė – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė – koordinatorė,

10. Regina Jasudienė – Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė,

11. Eleonora Regina Jonušienė – Neringos istorijos muziejaus direktorė,

12. Dalia Šulcienė – Šilutės H. Zudermano klubo narė,

13. Lilija Kerpienė – Dovilų etninės kultūros centro direktorė,

14. Genovaitė Kimbrienė – Lietuvos ūkininkių draugijos ir Šilutės rajono ūkininkių draugijos tarybos narė,

15. Regina Kliukienė – Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (etninei kultūrai ir kraštotyrai),

16. Jolita Latakienė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė,

17. Narūnas Lendraitis – Neringos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja,

18. Elena Matulionienė – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė,

19. Jūratė Pancerova – Šilutės kraštotyros muziejaus darbuotoja,

20. Birutė Servienė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė,

21. Rimantas Sliužinskas – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius,

22. Elena Stankevičienė – Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė,

23. Roza Šikšnienė – Šilutės muziejaus direktorė,

24. Reda Švelniūtė – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai

• Zigmas Kalesinskas – Suvalkijos regioninės tarybos pirmininkas, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos direktorius,

• Vidas Cikana – Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas,

• Vitas Daniliauskas – Lietuvai pagražinti draugijos Šakių skyriaus pirmininkas,

• Vitalija Filipova – Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė,

• Rima Gagienė – Vilkaviškio regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė,

• Asta Gudeliavičienė – Marijampolės kolegijos Verslo technologijos fakulteto dėstytoja,

• Asta Jankeliūnienė – Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ vadovė,

• Rasa Januškienė – Kalvarijos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė,

• Aušra Mickevičienė – Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė,

• Danguolė Micutienė – Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė,

• Aurelija Papievienė – Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė,

• Giedrė Ramunė Pečiulienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narė,

• Sigitas Plečkaitis – J. Basanavičiaus sodybos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas,

• Romualdas Povilaitis – Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio pirmininkas,

• Anelė Razmislavičienė – Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė,

• Žydrūnas Rutkauskas – Marijampolės VšĮ Laisvalaikio ir užimtumo centro etnokultūrinio darbo specialistas,

• Nijolė Skinkienė – Vilkaviškio kultūros centro etnografė,

• Onutė Birutė Surdokienė – Marijampolės kultūros centro etninės kultūros specialistė,

• Kęstutis Subačius – Sūduvos istorijos mylėtojų klubo narys,

• Stasys Ugenskas – Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas,

• Asta Vandytė – Vilkijos D. ir Z. Kalesinskų amatų mokyklos dėstytoja,

• Rima Vasaitienė – Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai,

• Nijolė Teresė Vasylienė – Marijampolės kolegijos Meninio ugdymo katedros vedėja,

• Dalė Zagurskienė – Prienų kultūros centro etnografė.

Žemaitijos tarybos nariai

1. Vacys Vaivada – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas,

2. Darius Ramančionis – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas,

3. Juozas Pabrėža – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Šiaulių universiteto prorektorius, hab. dr.

4. Lilija Jakelaitienė Jurbarko krašto muziejus,

5. Arnas Arlauskas – Kelmės r. savivaldybės kultūros centro direktorius,

6. Povilas Šverebas – Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto lektorius, Žemaičių akademijos atsakingasis direktorius,

7. Dalia Činkienė – Kretingos r. sav. administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistė etninei kultūrai,

8. Jolanta Kaleckienė – Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro etnografė,

9. Zita Baniulaitytė – Palangos m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. etnografė,

10. Aldona Kuprelytė – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūros paveldo skyriaus vedėja,

11. Marija Striaukienė – Plungės r. kaimo turizmo asociacijos pirmininkė,

12. Alfredas Braukys – Raseinių r. savivaldybės kultūros centro direktorius,

13. Virginija Rudavičienė – Kretingos pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė, etninės kultūros ugdymo turinio konsultantė,

14. Lidija Joana Pranienė – Šiaulių m. savivaldybės vyr. specialistė,

15. Aušra Brijūnienė – Šiaulių r. savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė- metodininkė etnokultūrai,

16. Danutė Mikienė – Telšių r. savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėja,

17. Linas Šedvilas – Varnių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (kultūrologas),

18. Petras Jokubauskas – Tauragės r. savivaldybės kultūros centro vedėjas,

19. Stasys Kasparavičius – Žemaičių ,,Alka” muziejaus direktorius,

20. Vaclovas Vaičekauskas – Telšių apskrities viršininko administracijos skyriaus sekretorius.

5 priedas

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato sudėtis 2009 m.

(10 etatų)

Pareigos	Vardas, Pavardė
Pirmininkas	Libertas Klimka (iki 2009-11-20) Dalia Urbanavičienė (nuo 2009-11-20)
Vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė)	Jolanta Bulotienė
Vyresnioji specialistė	Ingrida Mickevičienė (iki 2009-01-19) Audronė Daraškevičienė (nuo 2009-03-02)
Vyresnioji specialistė	Jolita Eidikonienė (iki 2009-07-27, nuo 2009-11-30 išėjo vaiko priežiūros atostogų) Aldona Čaikauskienė (pavaduojant J.Eidikonienę nuo 2009-09-21)
Specialistas	Algimantas Kuras
Specialistė Žemaitijos regionui	Sigita Dacienė
Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui	Valentinas Jazerskas
Specialistė Mažosios Lietuvos regionui	Regina Jokubaitytė
Specialistas Dzūkijos regionui	Arvydas Švirmickas
Specialistė Aukštaitijos regionui	Vitalija Vasiliauskaitė

6 priedas

Tarybos posėdžių protokolų santraukos

Pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. sausio 28 d. Dalyvavo 14 Tarybos narių, 2-jų Tarybos narių atstovai (B.Kulnytės – E.Lazauskaitė, I.Trinkūnienės – V.Mikailionis), regioninių tarybų 5 specialistai, taip pat E.Bugailiškienė – ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė.

Svarstyta:

1) Tarybos 2009 metų veiklos plano projektas;

2) tradicinių mugių organizavimas;

3) kiti klausimai.

Nutarta:

1) pritarti Tarybos 2009 metų veiklos planui;

2) sudaryti darbo grupę Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui apsvarstyti, į šią grupę paskirti A. Vaicekauską, D. Urbanavičienę, B. Stundžienę, M. Martinaitį, V. Šatkauskienę;

3) pritarti Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų rengimo darbo grupės parengtam Tradicinių mugių atrankos principų, kriterijų ir rekomendacijų projektui ir išsiųsti jį Žemės ūkio ministerijos Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo ekspertų komisijai;

4) specialistams regionuose pavesta parengti meistrų, galinčių dalyvauti Kaziuko mugėje, sąrašus;

5) pritarti Tarybos darbo grupių (Švietimo ir mokslo problemų, Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo) ataskaitoms;

6) pritarti papildytam Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo projektui.

Antrasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. vasario 25 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijos posėdžių salėje. Jame dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai: Virginija Rudavičienė – Kretingos Pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė, Jovita Lubienė – Raudėnų pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė, Ona Verseckienė – Pedagogų profesinės raidos centro Socialinės veiklos ir saviraiškos skyriaus vyresn. metodininkė, Rasita Kraujelytė-Noreikienė – ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja, Emilija Bugailiškienė – ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė.

Svarstyta:

1) Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategija;

2) Tarybos narių delegavimas į Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos derinimo darbo grupę;

3) Tarybos 2008-ųjų metų veiklos ataskaita; 4) Tarybos 2009 m. darbo planas.

Nutarta:

1) pritarti parengtam Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui ir dalyvauti jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo darbo grupėje;

2) į Strategijos derinimo darbo grupę įtraukti L. Klimką, A. Vaicekauską, R. Merkienę, D. Urbanavičienę;

3) patvirtinti Tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą ir teikti LR Seimui;

4) į Tarybos 2009 metų veiklos planą įtraukti Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo aptarimą ir patvirtinti 2009 metų veiklos planą.

Trečiasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. kovo 25 d. Jame dalyvavo 12 Tarybos narių, Elvyda Lazauskaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografinio skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės.

Aptarta:

1. Etninės kultūros plėtros programos 2008 m. rezultatai;

2. Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 8 turinys;

3. Kaziuko mugės renginiai;

4. Kiti klausimai.

Nutarta: 

1. Atsižvelgti į Etninės kultūros plėtros programos 2008 m. rezultatus rengiant Etninės kultūros plėtros programą 2010 – 2016 metams;

2. Leisti Tarybos informacinį leidinį „Etninė kultūra“ ir siūlyti jam straipsnius bei idėjas;

3. Rūpintis Kaziuko mugės tradicijų gaivinimu ir kitais metais;

4. Patvirtinti naujai išrinktus Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkus ir naujus Regioninių etninės kultūros globos tarybų narius.

Ketvirtasis Tarybos (naujosios kadencijos) posėdis įvyko 2009 m. lapkričio 24 d. Jame dalyvavo 17 Tarybos narių, Nijolė Balčiūnienė – Lietuvos ramuvų sąjungos valdybos narė, įgaliota I. Trinkūnienės; Rasa Sinkevičiūtė – LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, įgaliota I. Seliukaitės; Dalia Rastenienė – žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė.

Aptarta: 

1. Tarybos reglamentas;

2. Tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės veiklos programa 2009-2012 m.; 

3. Tarybos pirmininkės pavaduotojo rinkimo klausimas;

4. Tarybos internetinio puslapio ir Tarybos narių virtualaus bendravimo klausimas;

5.  Etninės kultūros ugdymo švietimo įstaigose strategija;

6. Tarybos 2009 m. veiklos planas;

7. Tarybos atstovo į Tautinio paveldo produktų tarybą rinkimas.

8. Ekspertų grupių sudarymas;

9. Nalšios muziejaus etninės veiklos skyriaus vedėjos Violetos Balčiūnienės prašymas išanalizuoti Reginos Čiučiurkienės monografiją „Piemenavimas Švenčionių krašte“ ir pateikti savo išvadas dėl šioje knygoje esančio plagijato;

10. Žurnalo „Liaudies kultūra“ situacija.

Nutarta:

1. Tarybos darbo reglamente įvesti keletą pakeitimų;  galutinius reglamento derinimo darbus atlikti elektroniniu paštu;

2. Pirmininkės D. Urbanavičienės veiklos planą 2009–2012 m. papildyti, atkreipiant dėmesį į posėdyje minėtas pastabas ir pateiktus siūlymus;

3. Bendru sutarimu patvirtinti V. Tumėną Tarybos pirmininkės pavaduotoju;

4. Sukurti Tarybos nariams septynias „google“ grupes: atskiras penkias – kiekvienos regioninės tarybos nariams, vieną – Tarybos nariams, vieną – bendrą Tarybos ir regioninių tarybų nariams;

5. Klausimą išsamiai išanalizuoti kitame posėdyje ir sudaryti atskirą darbo grupę;

6. a) Inicijuoti susitikimą su Kultūros ministru, siekiant aktyviai įsijungti į Lietuvos kultūros strategijos ir į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2010–2014 metams rengimą; b) Kreiptis į buvusį Tarybos narį A. Vaicekauską dėl etninės kultūros ir valstybinės istorijos programos kariams rengimo; c) Etninės kultūros modulių bendrojo lavinimo mokyklose rengimo klausimą pavesti Švietimo ir mokslo ekspertų grupei;

7. Išsiaiškinti su ŽŪM, kokiu principu deleguojami atstovai į Tautinio paveldo produktų tarybą;

8. a) Sudaryti tokias ekspertų grupes: Švietimo ir mokslo, Nematerialaus paveldo, Etnografinių regionų, Tautinio paveldo produktų, Žiniasklaidos; b) Tarybos nariams į ekspertų grupes užsirašyti elektroniniu paštu;

9. Išanalizuoti šį klausimą su ekspertais ir tada nutarti dėl tolimesnių veiksmų;

10. Skatinti žurnalo „Liaudies kultūra“ prenumeravimą.

Penktasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. gruodžio 15 d. Jame dalyvavo 18 Tarybos narių ir Arūnas Vaicekauskas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas.

Aptarta:

1.  Tarybos darbo reglamentas;

2. Tarybos atstovo į Tautinio paveldo produktų tarybą rinkimo klausimas;

3. Regioninių tarybų nuostatų pakeitimas;

4. Atsakymo į Seimo nario Gintaro Songailos raštą „Dėl Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos“ projektas;

5.  Tyrimas „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“, pranešėja – Inija Trinkūnienė;

6. Ekspertų grupių sudėtis ir jų darbo tvarka;

7.  Tautinio ir patriotinio ugdymo programa kariams, pranešėjas – VDU docentas Arūnas Vaicekauskas; 

8. Projektas „Etnoarchitektūros sklaida internete“.

Nutarta:

1.  Patvirtinti posėdžio metu suderintą Tarybos darbo reglamento redakciją;

2. Vienbalsiai nutarta Etninės kultūros globos tarybos atstovu į Tautinio paveldo produktų tarybą deleguoti Vytautą Tumėną;

3.  Bendru sutarimu nutarta tobulinti regioninių tarybų nuostatus;

4.  Seimo nariui G. Songailai išsiųsti parengtą atsakymą, pataisytą pagal posėdyje pateiktas pastabas; artimiausiu metu išanalizuoti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos privalumus ir trūkumus, išvadas pateikti G. Songailai ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui;

5.  Pritarti tyrimo „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ užsakymui;

6. a) Nematerialaus paveldo grupę pavadinti Etninio paveldo grupe; b) patvirtinti susidariusias ekspertų grupes;

7. Pritarti Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams rengimui;

8.  Pritarti Tarybos bendradarbiavimui su KTU Architektūros ir statybos institutu plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt.

7 priedas

Tarybos 2009 metų veiklos planas

(patvirtintas 2009-01-28)

1. 2009 metų veiklos plano sudarymas, 2008 metų veiklos ataskaitos tvirtinimas, darbo grupių sprendimų tvirtinimas.

2. Pasiūlymai dėl etninės kultūros plėtros rengiamai Lietuvos kultūros strategijai;

3. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2003-2009 metų įgyvendinimo rezultatų aptarimas;

4. Pasiūlymai Etninės kultūros plėtros 2010-2014 m. valstybinei programai;

5. Etninės kultūros regioninės sklaidos regionuose būklė, ieškant tobulesnių valstybės paramos principų;

6. Regionų (naujai suformuotų) etninės kultūros plėtros strategija – išvažiuojamieji posėdžiai.

7. Etninės kultūros ir valstybinės istorijos programų kariams rengimas.

8. Etninės kultūros modulių bendrojo lavinimo mokyklose rengimas.

Tarybos pirmininkas Libertas Klimka

8 priedas

Etninės kultūros globos tarybos pirmininko prof. dr. Liberto Klimkos veikla 2009 m.

9 priedas

PATVIRTINTA
Etninės kultūros globos tarybos
2009 m. gruodžio 15 d.
nutarimu Nr. TN-3

Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas

 I. Bendrosios nuostatos

1. Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Tarybos darbo tvarką. Reglamentą tvirtina ir keičia Taryba.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, patvirtintais LR Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 (Žin., 2004, Nr. 165-6027), šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais.

II. Tarybos struktūra

3. Taryba yra kolegiali institucija, kurią sudaro 21 narys. Nariai į Tarybą yra skiriami vadovaujantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų IV skyriaus 8 punktu.

4. Tarybos pirmininką 4 metams skiria ir atleidžia LR Seimas. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją, kurį renka Taryba iš savo narių. Pavaduotojo kandidatūrai turi pritarti 2/3 Tarybos narių.

5. Tarybos pirmininko funkcijos:

5.1. organizuoti Tarybos darbą;

5.2. valdyti biudžeto asignavimus;

5.3. šaukti Tarybos posėdžius ir jiems vadovauti, rūpintis posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;

5.4. parašu tvirtinti Tarybos nutarimus;

5.5. atstovauti Tarybai;

5.6. dalyvauti išplėstiniuose regioninių tarybų posėdžiuose;

5.7. teikti Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašus;

5.8. vadovauti Tarybos sekretoriatui, įstatymų nustatyta tvarka priimti ir atleisti iš jo

valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tvirtinti pareigybių aprašymus;

5.9. pagal savo kompetenciją priimti kitus sprendimus;

5.10. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti Seimui už Tarybos darbą.

6. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti pareigų, šio Reglamento 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktuose nurodytas funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.

7. Tarybos vykdomasis organas yra Tarybos sekretoriatas, kurio struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina Taryba, o pareigybių aprašymus tvirtina Tarybos pirmininkas.

8. Tarybos sekretoriato funkcijos:

8.1. aptarnauti Tarybos, jos ekspertų veiklą;

8.2. rengti Tarybos dokumentų projektus ir kitą medžiagą;

8.3. rengti Tarybos išlaidų sąmatos projektą;

8.4. konsultuoti piliečius, juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais.

III. Tarybos posėdžiai

9. Tarybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu Tarybos ir ekspertų grupių posėdžiuose. Tarybos sprendimai įforminami Tarybos nutarimais.

10. Tarybos posėdžiai rengiami kiekvieno mėnesio antrąjį antradienį, 13 val. Prireikus Tarybos pirmininkas turi teisę keisti posėdžio dieną ir valandą. Posėdžiai vyksta Tarybos patalpose, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Posėdžio trukmė – 2-3 val. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais posėdžiai gali būti nerengiami.

11. Klausimai gali būti sprendžiami ir Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja 2/3 Tarybos narių. Tarybos nariui netekus įgaliojimų, kvorumas skaičiuojamas pagal realų Tarybos narių skaičių.

12. Tarybos nariai, dalyvaujantys posėdyje, pasirašo posėdžio dalyvių lape.

13. Prireikus į Tarybos posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys.

14. Tarybos sprendimai priimami ne mažiau  kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Tarybos pirmininko balsas.

15. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti rengiamas pasiūlius Tarybos pirmininkui arba 1/3 Tarybos narių. Apie neeilinius Tarybos posėdžius visiems Tarybos nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

16. Kartą per metus rengiamas bendras Tarybos ir regioninių tarybų atstovų posėdis.

17. Visi siūlomi svarstymui projektai ir dokumentai Tarybos sekretoriatui pateikiami raštu

arba elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki Tarybos posėdžio.

18. Tarybos posėdžio darbotvarkę (toliau – darbotvarkė) sudaro Tarybos pirmininkas, darbotvarkėje nurodoma kiekvieno klausimo svarstymo preliminari trukmė. Posėdžio medžiaga Tarybos nariams pateikiama elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki posėdžio.

19. Taryba gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

20. Pasisakymų tvarką ir trukmę nustato posėdžio pirmininkas.

21. Tarybos pirmininkas iš Tarybos sekretoriato darbuotojų paskiria posėdžių sekretorių. Posėdžiai protokoluojami Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka. Gali būti daromas posėdžio garso įrašas. Parengtas posėdžio protokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas Tarybos nariams, kurie per 3 dienas gali pareikšti savo pastabas. Patvirtintas Tarybos posėdžio protokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas Tarybos nariams ir Tarybos padaliniams – regioninėms taryboms.

22. Tarybos dokumentai rengiami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

23. Apie Tarybos nutarimus ir ekspertų grupių išvadas informuojamos institucijos, susijusios su nutarimo turiniu, taip pat regioninės tarybos.

24. Tarybos sprendimai nustatyta tvarka skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai".

IV. Tarybos nariai

25. Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose.

26. Jeigu Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo keturiuose posėdžiuose iš eilės, Taryba sprendimu kreipiasi į tą narį išrinkusią ar paskyrusią instituciją dėl jo atšaukimo ir naujo eksperto skyrimo į Tarybą. Negalėdamas dalyvauti posėdyje, narys informuoja Tarybos sekretoriatą. Vietoj Tarybos nario į Tarybos posėdį atvykęs kitas asmuo iš narį delegavusios institucijos neturi teisės balsuoti priimant Tarybos sprendimus.

27. Tarybos narys turi teisę:

27. 1. siūlyti sušaukti neeilinį Tarybos posėdį;

27. 2. siūlyti įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą.

27.3. teikti siūlymus etninės kultūros globos klausimais;

27.4. dalyvauti ekspertų grupių darbe;

27.5. dalyvauti išplėstiniuose regioninių tarybų posėdžiuose;

27.6. susipažinti su Tarybos bei regioninių tarybų protokolais ir nutarimais, ekspertų grupių išvadomis.

V. Ekspertų grupės

28. Taryba turi teisę sudaryti laikinas ekspertų grupes etninės kultūros globos problemoms nagrinėti ir norminių teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globos problemomis, projektams rengti. Į šias grupes gali būti pasitelkti ir specialistai ne iš Tarybos narių. Ekspertų grupė išsirenka savo pirmininką, teikia pasiūlymus ir išvadas Tarybai.

VI. Regioninės tarybos

29. Tarybos padaliniai yra regioninės tarybos, veikiančios 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (toliau – regionas) – Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje  (Suvalkijoje) ir Žemaitijoje. Į jas Regioninių etninės kultūros globos tarybų bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka atstovus deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios visuomeninės organizacijos ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa.

30. Pagrindinis Regioninės tarybos uždavinys – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus regione.

31. Regioninių tarybų bendruosius nuostatus ir kiekvienos regioninės tarybos personalinę sudėtį 4 metams tvirtina Etninės kultūros globos taryba.

32. Regioninės tarybos nariai 2 metams renka regioninės tarybos pirmininką. Jį tvirtina Taryba.

33. Kartą per metus kiekvienoje regioninėje taryboje rengiamas išplėstinis posėdis, kuriame dalyvauja Tarybos pirmininkas, kiti Tarybos nariai ar kitų regioninių tarybų atstovai. Posėdyje išklausoma regioninės tarybos ataskaita. Ji Tarybos sekretoriatui pateikiama likus vienai savaitei iki išplėstinio regioninės tarybos posėdžio.

34. Etnografiniai regionai gali turėti subregionus, atstovaujamus regioninėje taryboje.

VII. Tarybos lėšos

35. Tarybos išlaidų sąmatą tvirtina Taryba.

36. Tarybos lėšos naudojamos vadovaujantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų VI skyriaus 28 punktu ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų, nustatyta tvarka.

37. Tarybos narių ir ekspertų darbo apmokėjimo tvarka nustatoma atskiru dokumentu, kurį patvirtina Tarybos pirmininkas.

10 priedas

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės

veiklos programa 2009-2012 m.

Pagrindinės veiklos gairės:

1. sustiprinti ir išplėtoti kolegialią ekspertinę Tarybos veiklą;

2. inicijuoti su etnine kultūra susijusių strateginių dokumentų vertinimą ir rengimą.

Konkretūs svarbiausi Tarybos uždaviniai 2009-2013 m.:

5. Bendradarbiauti su Kultūros ministerija rengiant ilgalaikę Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir koordinuojant jos įgyvendinimą;

6. Užbaigti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos rengimą;

7. Pateikti rekomendacijas dėl etninės kultūros specialistų rengimo įgyvendinant aukštojo mokslo reformą;

8. Ekspertuoti Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimą;

9. Teikti siūlymus dėl etninės kultūros plėtros kaime ir bendruomenėse;

10. Skatinti etnografinių regionų savitumo plėtrą;

11. Rūpintis etninės kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida (visų pirma teikiant siūlymus dėl folkloro archyvų išsaugojimo);

12. Teikti siūlymus dėl etninės kultūros sklaidos žiniasklaidoje (pagrindinį dėmesį skiriant Nacionaliniam radijui ir televizijai);

13. Inicijuoti poįstatyminių aktų, būtinų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui įgyvendinti, parengimą.

14. Teikti siūlymus ir išvadas dėl etninei kultūrai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;

11 priedas

12 priedas

13 priedas

Regioninių tarybų atstovų posėdžio, įvykusio Taryboje 2009-12-10, santrauka

2009 m. gruodžio 10 d. įvyko pirmininkės D. Urbanavičienės susitikimas su Etninės kultūros globos tarybos atstovais regionams ir regioninių etninės kultūros globos tarybų atstovais. Dalyvavo EKGT specialistai regionams (Aukštaitijos – V. Vasiliauskaitė, Suvalkijos (Sūduvos) – V. Jazerskas, Dzūkijos – A. Švirmickas, Žemaitijos – S. Dacienė, Mažosios Lietuvos – R. Jokubaitytė), Ona Šakienė (Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus etnologė, Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė), Laimutė Bikulčienė (Širvintų savivaldybės etninės kultūros specialistė, Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė), Ona Drobelienė (Dzūkijos regioninės tarybos pirmininkė), Romualdas Povilaitis (LŽŪU docentas, Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narys).

Svarstyta:

1. Regioninių tarybų nuostatai ir darbo reglamentai;

2. Regioninių tarybų ir specialistų poreikiai; 3. Regioninių tarybų ir specialistų ateities planai.

Nutarta:

1. Pasiūlymus dėl regioninių tarybų nuostatų tobulinimo siųsti el. paštu;

2. Aiškintis regionų specialistų solidesnio pareigybinio statuso įtvirtinimo galimybes;

3. a) Sudaryti regioninių tarybų viziją; b) Aktyviai keistis informacija apie vykdomą veiklą tarp Tarybos ir regioninių tarybų.

14 priedas

Tarybos užsakymu 2009 m. atliktų ekspertizių (tyrimų) sąrašas

(atliko 11 asmenų)

3. 1. Karių tautinio-pilietinio ugdymo programos strateginės nuostatos (parengė doc. dr. Arūnas Vaicekauskas, 2009-12-21)

4. 2. Etninės kultūros ugdymo situacijos bendrojo lavinimo mokyklose ekspertinis tyrimas (parengė Inija Trinkūnienė, Eirimas Velička, Valdas Rutkūnas, 2009-12-21)

5. 3. Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos (parengė doc. Vytautas Tumėnas, 2009-12-22)

6. 4. Recenzijos apie Tarybos leidinį Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai (parengė dr. R. Šmigelskytė-Stukienė ir dr. D. Vilimas, dr. R. R. Trimonienė 2009-12-18)

7. 5. Architektūros ir statybos instituto sukurtos internetinės svetainės www.autc.lt, skirtos architektūros paveldui, vertinimas (parengė dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Aistė Andriušytė, Donatas Malinauskas, 2009-12-22)

15 priedas

Tarybos internetinės svetainės tvarkymas

Remiantis 2009 m. lapkričio 24 dienos Tarybos posėdžio nutarimu iš esmės pertvarkyti Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainę pagal LR Vyriausybės nustatytus reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms, lapkričio ir gruodžio mėnesį Tarybos sekretoriato vyr. specialistė Audronė Daraškevičienė pertvarkė Tarybos interneto svetainės struktūrą. Atnaujinti skyreliai: “Apie Tarybą”, “Teisinė informacija”, “Veikla”, “Bendradarbiavimas”, “Leidiniai”, “Nuotraukos”, “Nuorodos”.

Šiuose skyreliuose atnaujinta informacija, pertvarkyta jų struktūra – visuomenei sudarytos sąlygos informaciją apie Tarybą pasiekti lengviau. Tarybos svetainės skyrelyje “Leidiniai” sukurta su etnine kultūra susijusių leidinių duomenų bazė. Tarybos svetainės skyrelyje “Nuorodos” sukurta duomenų bazė, aprėpianti visuomenines institucijas ir įstaigas, etninės kultūros studijas Lietuvos universitetuose, etninės kultūros pristatymą Lietuvos muziejuose, etninę kultūrą puoselėjančias visuomenines organizacijas, etninės kultūros pristatymą internete, Lietuvos etnografinių regionų pristatymą internete.

Naujai Tarybos pirmininkei D. Urbanavičienei laikantis viešumo nuostatos, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio Tarybos interneto svetainės turinys nuolatos intensyviai atnaujinamas, operatyviai paskelbiami Tarybos bei Tarybos ekspertų grupių posėdžių protokolai, svarstomi ir priimami nutarimai, susirašinėjimo su kitomis institucijomis dokumentai.

Tarybos svetainės skyrelyje “Naujienos” nuolat atnaujinama etninę kultūrą puoselėjančiai bendruomenei aktuali informacija, susijusi ne tik su Tarybos, bet ir kitų institucijų, visuomeninių organizacijų veikla.

Elektroninio bendravimo plėtojimas

Remiantis 2009 m. lapkričio 24 dienos Tarybos posėdžio nutarimu regioninių tarybų narius ir Tarybos narius apjungti į “google” grupes, sukurtos šios “google” grupės: etnotaryba@googlegroups.com, etnoaukstaitija@googlegroups.com, etnodzukija@googlegroups.com, etnosuvalkija@googlegroups.com, etnozemaitija@googlegroups.com, mazojilietuva@googlegroups.com.

Vadovaujantis D. Urbanavičienės nuostata sustiprinti ir išplėtoti Tarybos kolegialumą bei naudojantis “google” grupėmis, stengiamasi sustiprinti informacijos cirkuliaciją tarp Tarybos ir regioninių tarybų: regioninių tarybų nariams siunčiama visa informacija apie planuojamus Tarybos posėdžius, įvykusių posėdžių protokolai, priimti nutarimai, regioninių tarybų nariai kviečiami įsitraukti į diskusiją dėl aptariamų dokumentų, projektų, sprendimų. Taip pat Tarybos bei visų regionų tarybų narius pasiekia kurios nors regioninės tarybos priimti svarbiausi nutarimai.

Tarybos ir regioninių tarybų nariai naudojasi “google” grupėmis sprendžiant įvairius klausimus, derinant skirtingas nuomones.

16 priedas

Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos veiklos planas 2009 metams

P.S. Pilnavertei Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos veiklai 2009 m. reikėtų 9850 Lt.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkas Petras Blaževičius

17 priedas

AUKŠTAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS

Per ataskaitinį laikotarpį surengti trys išvažiuojamieji posėdžiai ir vienas nuotolinis posėdis, surengtas internetinio ryšio būdu.

Vasario 20 d. posėdyje svarstyta 2009 metų veiklos prioritetai ir uždaviniai; 2009 metų veiklos planas; apžvelgtas 2008 metų regiono etninės kultūros projektų finansavimas.

Nutarta:

1) patvirtinti 2009 metų veiklos prioritetus ir veiklos planą;

2) kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą.

Birželio 11 d. posėdyje svarstyta Etninės kultūros mokymo ir ugdymo situacija regione; Etninės kultūros specialistų rengimo problemos regione (pranešėja Panevėžio kolegijos dėstytoja Danutė Bulovienė); Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo problemos (pranešėja dr. Dalia Urbanavičienė).

Nutarta: kreiptis į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo.

Lapkričio 19 d. posėdyje svarstyta Etninės kultūros plėtros programos vykdymas Molėtų rajono savivaldybėje (pranešėjas Gintautas Matkevičius, Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas); Vyriausybinės etninės kultūros plėtros programos 2004-2009 metams įgyvendinimo problemos Aukštaitijos regione – laimėjimų ir problemų išskyrimas (pranešėja regiono specialistė Vitalija Vasiliauskaitė) (Priedas Nr.3); Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado rengimo problemos regione; Amatų centrų steigimas Anykščių, Molėtų ir Utenos savivaldybėse.

Nutarta:

1) pritarti Anykščių, Molėtų, Utenos rajonų savivaldybių prašymams steigti amatų centrus Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre;

2) iš regioninės etninės kultūros globos tarybos išbraukti dėl nuolatinio posėdžių nelankymo Alytę Šiekštelienę, deleguotą Švenčionių rajono savivaldybės, dėl įstaigų reorganizacijos atleistą iš darbo Vydą Krasauskienę, deleguotą Utenos apskrities viršininko administracijos, ir Aurimą Škutą, deleguotą Panevėžio apskrities viršininko administracijos, mirusią Vilmą Čiplytę, deleguotą Aukštaitijos nacionalinio parko.

Gruodžio 21 d. posėdyje svarstyta amatų centrų steigimas Biržų, Ukmergės, Zarasų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.

Nutarta: pritarti Biržų, Ukmergės, Zarasų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybių prašymams steigti amatų centrus Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje.

18 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBAI

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRUI

KREIPIMASIS

Panevėžys, 2009-06-11

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba birželio 11 d. vykusiame regioninės tarybos posėdyje svarstė etninės kultūros situaciją regiono švietimo įstaigose bei nagrinėjo Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Išnagrinėjusi situaciją, regioninė taryba konstatuoja, kad etninės kultūros ugdymas regiono švietimo įstaigose yra nepakankamas: regione tėra tik viena etninio ugdymo kryptį turinti mokykla (Domeikavos mokykla, Kauno r.), etninė kultūra kaip pasirenkamasis dalykas dėstoma tik 35 regiono mokyklose, regione veikia 135 kraštotyros būreliai, etninės kultūros būreliai dažniausiai organizuojami pradinėse klasėse, kur etninė kultūra ir taip yra pakankamai gerai integruota į Pasaulio pažinimo dalyko mokymo programą. Regione veikia tik 37 stiprūs vaikų folkloro kolektyvai, galintys reprezentuoti savo kraštą. Juose dažniausiai yra užimti 5 – 8 klasių moksleiviai. Jaunimo (10 – 12 klasių ir vyresnių) folkloro kolektyvų regione tėra tik du. Pilietinio ir tautinio ugdymo projektams, tarp kurių nemažai būna etninės kultūros bei kraštotyrinės veiklos projektų, kasmet finansavimas mažėja.

Aukštaitijos švietimo įstaigų 5 – 8 klasėse etninės kultūros ugdymo procesas susilpnėja, o 10 – 12 klasėse beveik visai nutrūksta. Regione tėra tik dvi neuniversitetinio lygio aukštosios mokyklos – Panevėžio ir Utenos kolegijos, – kuriose etninei kultūrai skiriamas minimalus dėmesys: ji integruota į Lietuvos kultūros istorijos mokymo programą.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministrą prašydama jau nuo 2010/2011 mokslo metų pradžios pradėti įgyvendinti darbo grupės parengtą Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją. Tikimės, kas Strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas padės valstybei ugdyti tautiškai brandžią ir pilietiškai aktyvią asmenybę.

Aukštaitijos regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkas Petras Blaževičius

19 priedas

Etninės veiklos koordinavimas Aukštaitijos regione

Koordinuojant etninės kultūros veiklą regione, daugiausia dėmesio kreipta į Vyriausybinės etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimą, lokalinių tradicijų svarbą organizuojant tautines šventes, tradicinių aukštaitiškų amatų puoselėjimą. Bendradarbiauta su švietimo ir kultūros įstaigomis stiprinant etninės kultūros ugdymą.

Regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius inicijavo Rokiškio krašto muziejaus dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo 2007-2013 m. programoje įsijungiant į projektą „Vidurio Baltijos šalių amatai“.

2009-01-05 pokalbis su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene dėl Etninės kultūros plėtros programos Molėtų rajono savivaldybėje sukūrimo.

2009-01-12 Saugomų teritorijų įstatymo peržiūra; situacijos, susidariusios Krekenavos regioniniame parke analizė, dalyvavimas suvažiavime dėl Krekenavos regioninio parko ribų nustatymo ir veiklos.

2009-02-10 sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio miesto moksleivių namais vykdant pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „Savo gimtinę laikyk visu pasauliu“ („Patriam tuam mundum existima“).

2009-02-12 dalyvavimas Kupiškio rajono savivaldybės etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame renginyje; pokalbis su Kupiškio meru Jonu Jaručiu bei Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju Rimantu Jociumi dėl etninės kultūros situacijos Kupiškio rajone.

2009-02-17 bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio kraštotyros muziejumi teikiant ekspertines išvadas.

2009-02-20 raštas Etninės kultūros globos tarybai dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą.

2009-03-02 informacijos teikimas Vilniaus Pilaitės seniūnijai apie Vilniaus verbų draustinio ribų nustatymą.

2009-03-21 dalyvavimas II-ajame respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse Raudondvaryje (Kauno r.), pokalbis su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju kultūrai Sigitu Imbrasu dėl Kauno rajono etninės kultūros plėtros tarybos veiklos.

2009-06-11 regioninės tarybos kreipimasis į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo švietimo sistemoje.

2009-06-26 raštas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės renginių organizavimo komisijai dėl Joninių šventės neatitikimo regiono papročiams ir per didelio šventės komercializavimo.

2009-07-08 rašto, adresuoto Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl Joninių šventės organizavimo Skaistakalnio parke aptarimas su Renginių komisijos atstove, Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskiene.

2009-11-05 dalyvavimas rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejinių renginių komisijos darbe, pokalbis su Panevėžio rajono vicemeru Rapolu Gritėnu bei Pasvalio rajono meru Gintautu Gegužinsku dėl moksleivių konkurso organizavimo.

2009-11-19 Utenos, Molėtų, Anykščių rajonų savivaldybių ketinimų steigti amatų centrus raštų analizė, duomenų tikslinimas; raštai dėl pritarimo kurti amatų centrus minėtose savivaldybėse.

2009-11-19 pokalbis su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Kacevičiene dėl Etninės kultūros plėtros tarybos įsteigimo galimybių Radviliškio rajone.

2009-12-21 Biržų, Panevėžio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonų savivaldybių ketinimų steigti amatų centrus raštų analizė, duomenų tikslinimas; raštai dėl pritarimo kurti amatų centrus minėtose savivaldybėse.

Ignalinos rajono savivaldybėje pradėta partnerystė su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojais ir studentais tarmių tyrinėjimo, bendrų projektų klausimais – inicijuota regioninės tarybos narės Marijos Kirkienės.

20 priedas

Aukštaitijos regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės ir Aukštaitijos tarybos narių teiktos rekomendacijos, konsultacijos

Teikiant konsultacijas ir rekomendacijas, daugiausia dėmesio kreipta į jaunimo etnokultūrinį ugdymą, tautinio paveldo produkto propagavimą, vietos tradicijų stiprinimą rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius:

1. 2009-02-10 rekomendacija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl Panevėžio jaunimo mokyklos projekto „Įsuk mane į praeities verpetą“.

2. 2009-02-12 rekomendacija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl Lietuvos maironiečių draugijos projekto „Maironiečiai: tarp praeities ir ateities“.

3. 2009-02-12 rekomendacijos Kupiškio etnografijos muziejaus parengtiems Pilietinio ir tautinio ugdymo programos projektams „Aukštaitiškos pintinės juostos“ ir „Adomo Petrausko takais“.

4. 2009-02-20 rekomendacija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl asociacijos „Bitės namai“ projekto „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – didžioji tautiškumo ir pilietiškumo mokytoja“.

5. 2009-05-15 rekomendacija Kultūros rėmimo fondui dėl etnografijos ekspozicijos rengimo Panevėžio kraštotyros muziejuje.

6. 2009-12-22 konsultacijos ir pagalba kepyklai „Radviliškiai ir Ko“ (Panevėžio r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui gauti.

7. Konsultacijos tautodailininkui drožėjui Arvydui Petruliui (Panevėžys) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (skulptūrėlėms) sertifikatui gauti.

8. Konsultacijos tautodailininkei audėjai Aušrai Bernotaitei (Anykščiai) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (lovatiesėms ir rankšluosčiams) sertifikatui gauti.

9. Konsultacijos Kęstučio Simanavičiaus individualios įmonės savininkams dėl tautinio kostiumo audimo ir siuvimo sertifikatų gavimo.

10. Konsultacijos Robertui Preidžiui (Biržai) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui (tradiciniai tekstilės gaminiai) gauti.

11. Konsultacijos instrumentų meistrui Albertui Bartašiui (Pasvalio r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (muzikos instrumentai, juvelyrikos dirbiniai iš žalvario) sertifikatui gauti.

12. Konsultacijos ir pagalba Miežiškių kultūros centro (Panevėžio r.) Nevėžio filialui rengiant kompaktinę plokštelę ir leidinį „Nibragalio kaimo dainos“.

13. Konsultacijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir švietimo skyriaus specialistams dėl Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado rengimo.

14. Konsultacijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojui Vidui Visockiui dėl linininkystės amatų ir verslo centro steigimo Upytėje.

15. Konsultacijos Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Linai Vireliūnienei dėl amatų centro steigimo Biržų rajone.

16. Konsultacijos LTS Panevėžio regiono pirmininkui Vidui Mažuknai dėl tautodailininkų darbų atrinkimo į regiono ir respublikinę parodas.

17. Konsultacijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos kultūros ir paveldosaugos skyriaus specialistei Kristinai Kacevičienei dėl kandidatų atrinkimo Nematerialaus paveldo kultūros registrui.

18. Konsultacija Krekenavos regioninio parko direktorei Almai Kavaliauskienei dėl etninės veiklos ir tradicinės kaimo architektūros regioninio parko teritorijoje.

19. Konsultacija UAB „Baltijos namai“ architektui Algiui Pažemeckui dėl tradicinės kaimo architektūros.

20. Konsultacija Panevėžio rajono viešajai bibliotekai rengiant Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Mato Grigonio ekspoziciją Puziniškio dvare.

21. Konsultacijos Panevėžio kolegijos pedagogikos katedros vedėjai Rimantai Pagirienei dėl etnokultūrinių disciplinų (folkloro studijos, muziejinės ir etnografinės praktikos) išplėtimo galimybių kolegijoje.

22. Konsultacija Utenos apskrities viršininko pavaduotojui Gintarui Šileikiui dėl tautinės spartakiados surengimo Utenos apskrityje.

23. Konsultacijos su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene dėl Etninės kultūros plėtros programos parengimo Molėtų savivaldybėje.

24. Konsultacijos Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejaus darbuotojai Almai Ambraškaitei padedant parengti ir vykdyti projektą „Etnokultūrinis peizažas Jono Biliūno kūryboje“.

25. Konsultacija Trakiškio (Panevėžio r.) bendruomenės namams dėl kulinarijos paveldo fiksavimo vaizdo juostoje.

26. Konsultacijos Trakiškio, Bernatonių bendruomenių namams, Miežiškių kultūros centrui, Panevėžio miesto Kastyčio Ramanausko katalikiškam darželiui, l/d „Rūta“ dėl vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“.

27. Konsultacijos ir pagalba Nibragalio kaimo (Panevėžio r., Miežiškių sen.) bendruomenės iniciatyvinei grupei kuriant bendruomenės įregistravimo nuostatus.

28. Konsultacijos regiono tautodailininkams (Panevėžio ir Utenos apskričių) rengiantis Kaziuko mugei Vilniuje.

29. Konsultacija Panevėžio „Tėviškės“ klubui apie dubeniuotus ir mitologinius akmenis Panevėžio apskrityje.

30. Konsultacija R. Vaičekausko knygynui dėl etnokultūrinio leidinio vaikams parengimo.

31. Konsultacija vaikų darželiui „Varpelis“ dėl etninės kultūros ugdymo programų.

32. Konsultacijos Karsakiškio kaimo bendruomenei (Panevėžio r.) rengiant tautosakos tekstus ir etnologinę medžiagą monografijai „Karsakiškis“.

33. Konsultacijos ir pagalba regioninės Aukštaitijos televizijos programų vadovui dėl „Etnos“ laidų atnaujinimo 2010 m. rengiant projektą Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondui.

34. Etnoarchitektūrinių konsultacijų teikimas kaimo turizmo savininkams iš Radviliškio rajono Sidabravo seniūnijos.

35. Konsultacijos Rokiškio rajono kaimo turizmo sodybų savininkams tradicinės kaimo architektūros, sodybų interjero ir kulinarijos paveldo klausimais – regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius.

36. Konsultacijos tautodailininkei Vladei Bukėnaitei-Adomavičienei (Limino k., Ignalinos r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui gauti – regioninės tarybos narė Marija Kirkienė.

21 priedas

2009 m. renginiai, puoselėjantys Aukštaitijos regiono etninį tapatumą

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba renginių, puoselėjančių regiono etninį tapatumą, surengė nedaug. Didžiausias numatytas renginys – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta konferencija apie aukštaitiškos tapatybės klausimus – nebuvo surengta dėl lėšų stokos. Tačiau renginių, inicijuotų Aukštaitijos tarybos narių ir specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės, buvo surengta nemažai. Rūpinantis regioninio savitumo puoselėjimu, dalyvauta renginiuose, šventėse, konkursuose, analizuoti į įvairius fondus teikiami etninės kultūros projektai, jiems teiktos konsultacijos, rašytos rekomendacijos geriausiai regiono tradicinę kultūrą pristatantiems projektams.

1. Regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius ir regioninės tarybos narė Nida Lungienė inicijavo tęstinį projektą „Sėlijos kultūra“.

2. Vasario mėn. surengtas bendras renginys su Dzūkijos taryba, skirtas grafikės Gražinos Didelytės atminimui ir Lietuvos vardo 1000-mečiui – inicijuota regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės ir Dzūkijos tarybos nario Vigando Čapliko.

3. Vasario mėn. Širvintose surengta respublikinė armonikininkų šventė varžytuvės „Antano armonika“ – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

4. Kovo mėn. Raudondvaryje (Kauno r.) surengtas II-asis respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas – inicijuota Rytų aukštaičių sambūrio ir regioninės tarybos nario Algirdo Svidinsko.

5. Balandžio mėn. surengta XIII-oji respublikinė Jorės šventė Kulionyse (Molėtų r.) – inicijuota regioninės tarybos nario Jono Vaiškūno.

6. Balandžio mėn. Širvintose surengta IV-oji vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų šventė „Patrepsėlis“ – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

7. Balandžio mėn. Palūšėje, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijoje, leidinio Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra pristatymas – inicijuota nacionalinio parko direkcijos ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

8. Gegužės mėn. surengta tradicinė Sekminių šventė Meironių kaime (Ignalinos r.) – inicijuota Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir  buvusios regioninės tarybos narės Vilmos Čiplytės (A†A).

9. Birželio mėn. Zarasuose surengtas respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“ – inicijuota regioninės tarybos narės Rimos Vitaitės.

10. Birželio mėn. surengta respublikinė Rasų šventė Kernavėje (Širvintų r.) – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

11. Birželio mėn. surengta Rasų šventė Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.) – inicijuota Gražutės regioninio parko administracijos ir regioninės tarybos narės Rimos Vitaitės.

12. Birželio mėn. surengta Utenos apskrities tautinė spartakiada Utenoje – inicijuota Utenos apskrities viršininko administracijos ir buvusios regioninės tarybos narės Vydos Krasauskienės.

13. Liepos mėn. surengtas tarptautinis gyvosios archeologijos festivalis Kernavėje (Širvintų r.) – inicijuota Kernavės istorinio ir kultūrinio rezervato administracijos ir regioninės tarybos nario Jono Vitkūno.

14. Birželio, liepos mėn. Radviliškio rajono Šniukonių ir Žibartų kaimuose („1000 minučių po Radviliškio apylinkes“, išleistas leidinys su kompaktine vaizdo plokštele), Grinkiškyje, Vaitiekūnuose, Kairėnuose, Mėnaičiuose, Balandiškiuose, Pašušvyje surengtos kompleksinės ekspedicijos.

15. Liepos mėn. Radviliškio rajono etnografiniame Kleboniškių kaime surengta etnokultūrinė stovykla „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“.

16. Liepos mėn. surengtas V-asis tarptautinis langinių tapymo pleneras Salų dvare (Rokiškio r.) – inicijuota regioninės tarybos narės Nidos Lungienės.

17. Rugpjūčio mėn. surengtas VI-asis tarptautinis folkloro festivalis Panevėžyje „Aisūs kankleliai“ – inicijuota Panevėžio kraštotyros muziejaus ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

18. Rugpjūčio mėn. surengtos žvalgomosios etnoarchitektūros ekspedicijos po Kėdainių rajono Krakių, Radviliškio rajono Skėmų, Sidabravo apylinkes – inicijuota Liaudies buities muziejaus architektės dr. Rasos Bertašiūtės, regioninės tarybos narės Reginos Lukminienės ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

19. Rugpjūčio mėn. Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje surengtas aukštaitiškų apeiginių dainų pristatymas – inicijuota regioninės tarybos narės Vilmos Merkytės.

20. Rugsėjo mėn. surengtas II-asis tarptautinis Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Kupiškio piliakalnio – inicijuota Kupiškio rajono etninės kultūros plėtros tarybos ir regioninės tarybos narės Violetos Aleknienės; surengtas Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Čičinsko kalno (Upytės sen., Panevėžio r.) – inicijuota Panevėžio žygeivių klubo, regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

21. Lapkričio 13 – 15 d. Litexpo parodų centre vyko konferencija ,, Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ bei interjero ir namų apyvokos reikmenų mugė ,,Jūsų namai  2009“, kurioje veltinių vėlimo amatą pristatė Ignalinos rajono amatininkai – inicijavo regioninės tarybos narė Marija Kirkienė.

22. Lapkričio mėn. Pasvalyje vyko „Žiemgalos“ draugijos ataskaitinė konferencija suvažiavimas – inicijavo „Žiemgalos“ draugija ir regioninės tarybos narė Vitutė Povilionienė.

22 priedas

Aukštaitijos etninė kultūra žiniasklaidoje

Aukštaitijos taryba aktyviai dalyvavo užtikrinant Aukštaitijos etninės kultūros sklaidą.

Leidiniai

1. Bendradarbiaujant su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, 2009 m.buvo išleistas antras Aukštaitijos tradicinei architektūrai skirtas leidinys Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra.

2. Sakralinė medžio skulptūra Panevėžio kraštotyros muziejuje (katalogas, sudarytoja V. Vasiliauskaitė, 2009).

3. Žiūroniuko nuotykiai (J. Vaiškūnas, D. Vaiškūnienė, 2009).

4. Gegužės mėn. išleista Ignalinos folkloro kolektyvo ,,Čiulbutė“ parengta krikštynų papročių ir dainų kompaktinė plokštelė Gali lauko ažerėlis (inicijavo regioninės tarybos narė Marija Kirkienė).

Straipsniai

1. „Vaikų ir jaunimo tautinis ugdymas Aukštaitijoje“ (V. Vasiliauskaitė, „Etninė kultūra“, Nr. 8).

2. „Salų dvaras sukvietė Aukštaitijos regiono menininkus“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

3. „Visuomeninių kultūros organizacijų indėlis į regiono kultūrą: siekiai, realybė, problemos“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

4. „Kupiškėnai turi antrąją savo krašto enciklopediją“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

5. „Puolusieji“ (J. Vaiškūnas, „Šiaurės Atėnai“, 2009-09-26).

6. „Užgavėnės – gyvybės atsigavėjimo šventė“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-02-24).

7. „Jubiliejiniai zuikiai“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-03-06).

8. „Velykų ženklai skelbia gyvybės atbudimą“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-04-11).

9. „Iš kur atbėga Kalėdų elnias?“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-12-24).

10. „Kovo danguje dominuoja Saturnas“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-03-03).

11. „Tarp balandžio žvaigždžių sušvis ir Merkurijus“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-04-03).

12. „Lapkrityje – ryškės Marsas, o Leonidai pažers meteorų“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-10-29).

13. „Gruodžio danguje ryškūs meteorai ir dalinis Mėnulio užtemimas“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-12-03).

Paskaitos, pranešimai, interviu

1. Paskaita asociacijos „Bitės namai“ renginyje „Užgavėnės lietuvių mitologijoje“ (V. Vasiliauskaitė, 2009-02-27, Panevėžys).

2. Pranešimas „Požiūris į sveiką gyvenseną senajame Lietuvos kaime“ konferencijoje „Menas gyventi“ (V. Vasiliauskaitė, 2009-04-28, Panevėžys).

3. Interviu dienraščiui „Respublika“ apie etninės kultūros situaciją regione (V. Vasiliauskaitė, 2009-03-30).

4. Paskaita J. Balčikonio gimnazijos abiturientams apie lietuvių liaudies pasakų semantiką (V. Vasiliauskaitė, 2009-05-05, Panevėžys).

5. Paskaita l/d „Rūta“ apie Advento papročius, burtus, žaidimus (V. Vasiliauskaitė, 2009-12-14, Panevėžys).

Dalyvavimas radijo ir televizijos laidose

1. Pokalbis radijo stotyje „Pulsas“ apie Aukštaitijos miestų tradicines šventes, jomarkų, mugių organizavimo tradicijas (V. Vasiliauskaitė, 2009-09-11).

2. 2009 rugpjūčio 15 d. LTV „Panoramos“ laidoje parengtas reportažas iš Sekminių šventės Meironių k. (Ignalinos r.).

3. 2009 lapkričio 18 d. LTV „Labo ryto“ laidoje „Daiktų istorijos“ reportažas apie Ignalinos rajono Šiūlėnų kaimo bendruomenėje veliamus senovinius veltinius.

4. Nuolat bendradarbiauta su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpus reportažus prieš tradicines kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Jonines, Vėlines, Kūčias.

23 priedas

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS (toliau – Programos) ĮGYVENDINIMO 2003-2009 m. AUKŠTAITIJOS REGIONE

PAGRINDINĖS PROBLEMOS

24 priedas

DZŪKIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS

2009 m. įvyko trys Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – Dzūkijos tarybos) posėdžiai. Kaip ir ankstesniais metais, Regioninės tarybos posėdžiai buvo organizuojami skirtingose regiono vietose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt.

Vasario 25 d. posėdis vyko Varėnos kultūros centre, dalyvavo svečiai: Alvydas Valeiša (Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas) ir Regina Svirskienė (savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja). Svarstyta: Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir Varėnos savivaldybės bendradarbiavimas sprendžiant Dzūkijos regiono etninės kultūros strateginius klausimus; pirmininko ataskaita ir planai 2009 metams; Dzūkijos tarybos pirmininko rinkimai; atstovo rinkimai į Etninės kultūros globos tarybą, kiti klausimai

Nutarta:

1. Bendradarbiauti su Varėnos savivaldybe sprendžiant Dzūkijos regiono etninės kultūros klausimus.

2. Pritarti Dzūkijos tarybos pirmininko ataskaitai ir 2009 m. veiklos planui

3. Iš dviejų kandidatų (O.Drobelienės ir J.Aleksandravičiaus) Dzūkijos tarybos pirmininke išrinkta Onutė Drobelienė, kuri atstovaus regioną Taryboje.

4. Dzūkijos tarybos nare vietoj Valdemaro Vyšnevskio patvirtinta Dalia Blažulionytė, dirbanti Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje kultūros paveldo skyriaus vedėja (pasiūlyta Varėnos r. savivaldybės).

Birželio 3 d. posėdis vyko Druskininkų miesto savivaldybėje, dalyvavo Druskininkų miesto mero pavaduotoja K. Miškinienė. Svarstyta: gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimas ir tęstinumo užtikrinimas Druskininkų savivaldybėje; etninės kultūros integravimas Druskininkų švietimo įstaigose, informacija apie Druskininkų renginius, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui, rengiamos Etninės kultūros plėtros programos 2010–2014 m. metmenys (regioninės tarybos narių ir Druskininkų savivaldybės bei posėdyje dalyvaujančių specialistų siūlymai), kiti klausimai.

Nutarta:

1. Kreiptis per Tarybą, kad Tautodailininkų sąjungos nariams verslo liudijimo kaina būtų sumažinta iki simbolinės sumos.

2. Per dvi savaites pateikti siūlymus elektroniniu paštu dėl 2010-2014 metų Etninės kultūros plėtros programos.

Po posėdžio dalyviai lankėsi pas liaudies menininkus, susitiko su tautodailininku Antanu Česnuliu (apsilankymas drožinių ekspozicijoje).

Spalio 8 d. posėdis vyko Lazdijų krašto muziejuje (vėliau Lazdijų švietimo centre), dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas ir pavaduotoja Rasa Kazlauskienė. Svarstyta: etninės kultūros baruose dirbančių įstaigų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas Lazdijų rajone; visuomenės stereotipai ir kitoks požiūris į muziejus ir jų veiklą; kiti klausimai

Nutarta:

1. Vertinti etninės kultūros baruose dirbančių įstaigų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimą Lazdijų r. kaip pakankamai intensyvų, siūlyti Lazdijų r. savivaldybei daugiau pastangų skirti darbui pritraukiant etninės kultūros specialistus, daugiau dėmesio skirti bendruomenių stiprinimui.

2. Tikslinga keisti susiformavusius stereotipus apie krašto muziejus, Ekspozicijos turi būti atviresnės ir įdomesnės lankytojams, informacijos pateikimo metodai, atitinkantys šiuolaikinius vartotojo poreikius.

Po posėdžio dalyviams buvo parodyta biblioteka bei švietimo centras.

25 priedas

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS

Per ataskaitinį laikotarpį Suvalkijos (Sūduvos) regioninė tarybą surengė keturis posėdžius, iš jų vieną – išvažiuojamąjį.

Sausio 27 d. posėdis vyko Marijampolėje, jo metu svarstyta: naujų Regioninės tarybos narių tvirtinimas, regioninės tarybos primininko rinkimai, regioninės tarybos pirmininko pavaduotojų tvirtinimas, regioninės tarybos atstovo delegavimas į Etninės kultūros globos tarybą, Dzūkijos tarybos 2009 m. veiklos planas, kiti klausimai.

Nutarta:

1. K. Subačių patvirtinti Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nariu vietoj L.Tumynienės.

2. Patvirtinti Z.Kalesinską Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininku dvejų metų kadencijai.

3. Patvirtinti D.Micutienę Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininko pavaduotoja.

4. Deleguoti Zigmą Kalesinską Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos atstovu (dvejų metų kadencijai) į Etninės kultūros globos tarybą.

5. Patvirtinti 2009 m. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos veiklos planą.

6. Aktyviai dalyvauti organizuojant ir rengiant Vasario 23 d. Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriaus Marijampolės apskrities Viršininko administracijoje rengiamą seminarą „Parama smulkiam verslui, amatams ir amatų centrams“.

Balandžio 3 d. posėdis vyko Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje, jo metu, be regioninės tarybos narių, dar dalyvavo Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja G.Kepežinskienė (Etninės kultūros ugdymo strategijos rengimo darbo grupės narė), Šakių r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja A.Kasparevičienė ir Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas E. Pauliukėnas. Posėdžio metu svarstyta: rengiama Etninės kultūros ugdymo strategija; tautinio paveldo produktų sertifikavimo skatinimo galimybės; kiti klausimai.