Etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacija Vilniaus konservatorijoje įkurta 1990 m., kai ypač suaktyvėjo folklorinis judėjimas, propagavęs tradicinį meną ir etnokultūros vertybes. Nutrūkus natūraliems tradicijų perteikimo keliams, nykstant autentiškoms bendruomenėms, sparčiai modernėjant visuomenei, tik per švietimo sistemą tapo įmanoma perduoti, skleisti ir puoselėti pagarbą tradicijoms, ugdyti aktyvų pilietį. Tačiau profesionalių folklorininkų tuomet Lietuvoje buvo tik vienetai. Šiandieną Lietuvoje gyvuoja apie 700 folklorinių ansamblių, nemaža jų dalis susikūrė mokyklose. Šiems kolektyvams iki šiol trūksta profesionaliai parengtų vadovų. Tokiais vadovais gali būti tik gerai tradicinę kultūrą pažįstantys ir praktinius muzikavimo įgūdžius išlavinę pedagogai.
Šiandienos gyvenimo iššūkiai, sparti technologijų raida, besiplečiantys žmonių tarptautiniai ryšiai pareikalavo pedagogų, sugebančių dirbti naujomis, sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis. Naujieji, modernūs muzikos vadovėliai yra grįsti gausia folkloro medžiaga, kurią veiksmingai panaudoti ir perteikti gali tik profesionaliai parengti mokytojai. Būtent tokius pedagogus rengia Vilniaus konservatorija, kurioje darbuojasi aukštą kvalifikaciją turinčios etnomuzikologės - dr. Dalia Vaicenavičienė, magistrės Birutė Vilkauskienė ir Audronė Vakarinienė.
Muzikos pedagogikos specialybės etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos studijų programa buvo sudaryta ne tik atsižvelgus į visuomeninę šios specialybės paklausą, tačiau ir į praktines aptariamos profesijos reikmes. Studijų programos buvo sudarytos taip, kad teorinės žinios būtų įtvirtinamos praktiniais muzikavimo įgūdžiais. Taip kursą įsisavinę studentai tampa platesnio profilio specialistais.
Viena iš svarbių praktinius įgūdžius įtvirtinančių formų - aktyvi studentų koncertinė veikla Vilniaus apskrities mokyklose, dalyvavimas miesto renginiuose bei tarptautiniuose projektuose. Jos tikslas - praktiškai įsisavinti įvairias folkloro pateikimo formas, ištirti jų paklausą, įtvirtinti praktinius muzikavimo įgūdžius, perimti patirtį. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, studentai įgyja labai svarbios patirties.
Specializacijos studentai kartu su dėstytoja D. Vaicenavičiene dalyvavo keliuose tarptautiniuose projektuose, kurių ryškiausias - Šiaurės Baltijos šalių kultūros savaitės (NBCW - Nordic Baltic Culture Week), kurių metu supažindinama su kurios nors Baltijos šalies kultūra ir pravedami mokomieji užsiėmimai anglų kalba. Dalyvauta kultūros savaitėse - Švedijoje, Oršioldsvike (1997 m.), Suomijoje, Melanselyje (1998 m.), Vilniuje, Vilniaus konservatorijoje (2000 m.) ir Estijoje, Viljandi kolegijoje (2001 m.). Rengiant lietuvių kultūros dienų programą, buvo remtasi etnokultūros žiniomis bei praktiniais folkloro atlikimo įgūdžiais. Dėl tradicinio folkloro išmanymo ir efektyvaus propagavimo kultūros savaičių rengėjai ypač mielai kviesdavo etnomuzikinės specializacijos studentus, domėjosi jų studijų programomis, darbo metodais, stebėjosi jų žiniomis ir entuziazmu reprezentuojant lietuvių kultūrą.
Etnomuzikinės specializacijos programa parengta atsižvelgus į švietimo naujoves ir tarptautinę patirtį. Ji ne tik orientuota į reikiamų kvalifikacijų suteikimą studentams, bet ir ruošia juos aktyviai, savarankiškai veiklai. Per šį laiką Vilniaus apskrityje neatsirado kitų mokymo įstaigų, kuriose būtų rengiami gerai folklorą pažįstantys ir gebantys praktiškai jį panaudoti bei propaguoti muzikos mokytojai. Per minėtą laikotarpį etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos programas baigė 47 diplomantai, kurių dauguma šiandieną sėkmingai darbuojasi įvairiose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, regionų kultūros centruose ir kitose įstaigose, sėkmingai vadovauja folkloro kolektyvams. Iš jų trylika tęsė ar tebetęsia studijas Lietuvos muzikos akademijos emomuzikologijos katedroje. Ir nors mokyklose vykstant reformoms ir mažėjant darbo vietų kartais nelengva tokiems pedagogams sudaryti pilnus krūvius (ypač dėl sparčiai sumažėjusių valandų apimčių, skirtų dalykų užklasinei veiklai), tačiau jų darbo biržose nesutiksime. Jie yra rengiami aktyviai veiklai, tad ne tik patys susiranda veiklos barą, bet dažnai sugeba ir kitus patraukti savo pavyzdžiu. Atokesniuose miesteliuose ir kaimuose jie yra kultūros gyvenimo žiburiai, kartais - vieninteliai.
1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kurio 9 str. nurodo, kad būtina integruoti etninę kultūrą į visų lygių švietimo sistemą, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant aukštosiomis mokyklomis. Specialistų, galinčių įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą respublikoje trūksta, tad kaip gali būti sėkmingai įgyvendinamas įstatymas, jeigu nebebus tam pasiruošusių, profesionaliai parengtų pedagogų?
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad minėtų specialistų rengimas Vilniaus konservatorijos Kultūros fakulteto reorganizacijos metu ir jai pasibaigus neturi nutrūkti. Panaikinus minėtų specialistų rengimą, būtų padaryta didelė socialinė ir kultūrinė žala, kuri turėtų skaudžių ilgalaikių pasekmių.
Kitas aktualus klausimas, kurį kelia Vilniaus konservatorijos Kultūros fakulteto muzikos pedagogikos specialybės etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos padėtis, yra skirtingo lygio edukacinių programų dermė bei sąryšis. Dabartiniu metu Vilniaus konservatorijos Kultūros fakultete rengiama etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos programa yra vidurinio mokymo grandis, rengianti ne vien etninės kultūros pedagogus, bet ir suteikianti daliai mokyklos absolventų galimybę toliau studijuoti Muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedroje. Vilniaus konservatorijos absolventai sudaro didžiąją Etnomuzikologijos katedros studentų dalį. Tai yra svarbiausia grandis, rengianti būsimus Etnomuzikologijos katedros studentus. Vilniaus konservatorijos Kultūros fakulteto muzikos pedagogikos specialybės etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos programa buvo parengta ją suderinus su Lietuvos muzikos akademijos programomis taip, kad mokslui gabūs absolventai galėtų toliau tobulinti savo žinias ir gabumus studijuodami Muzikos akademijoje. Būtina pasiekti, kad aukštesniosioms mokykloms tampant kolegijomis, ši nuosekli specialistų rengimo sistema būtų išsaugota, nes iškritus vienai grandžiai, suyra visa grandinė. Manyčiau, kad šią problemą galima būtų spręsti visų suinteresuotų pusių tarpusavio konsultacijų ir derybų keliu, derinant studijų programas, numatant kreditų užskaitymo sistemą, aiškius kvalifikacinius reikalavimus.
Išvados:
-
Vilniaus konservatorijos Kultūros fakulteto muzikos pedagogikos specialybės etnomuzikinio kolektyvo vadovo specializacijos studijų programa yra svarbi rengiant etnokultūrinio profilio pedagogus bei realizuojant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas. Vilniaus konservatorijos Kultūros fakulteto reorganizacijos į Vilniaus kolegiją metu ir jai pasibaigus, minėtų specialistų rengimas neturi nutrūkti. Panaikinus minėtų specialistų rengimą, būtų padaryta didelė socialinė ir kultūrinė žala, kuri turėtų skaudžių ilgalaikių pasekmių.
-
Būtina pasiekti, kad aukštesniosioms mokykloms tampant kolegijomis, nuosekli specialistų rengimo sistema būtų išsaugota, nes iškritus vienai grandžiai, suirtų visa specialistų rengimo grandinė. Šią aktualią problemą galima būtų spręsti visų suinteresuotų pusių tarpusavio konsultacijų ir derybų keliu, derinant universitetinių aukštųjų mokyklų ir kolegijų studijų programas, numatant kreditų užskaitymo sistemą, aiškius kvalifikacinius reikalavimus.
Rimantas Astrauskas
Tarptautinės liaudies meno organizacijos prezidiumo narys
2003-02-22
