Etninės kultūros teisės pagrindai 

Lietuvos nacionalinės kultūros plėtros programos 2003-2009 m. projekto vertinimas, Virginija Kondratienė


1. Bendrosios pastabos dokumentui

Analizuodami programos projektą, be bendrųjų pastabų dokumentui, pagrindinį dėmesį skyrėme programos projekto dalims, susijusioms su etninės kultūros valstybine globa.

Programos kūrimui įdėta daug rimto darbo, joje yra aštrių įžvalgų, pagirtinas pakankamai realistinis, adekvatus esamos padėties vertinimas, tačiau programa turėtų apimti įvairias kultūros sritis, sudarydama vieningą kultūros paveikslą bei jos raidos viziją perspektyvoje. Būtent šio vientisumo programoje pasigendama. Programa tarsi sunarstyta iš atskirų vienas su kitu mažai derančių elementų, nors savo turiniu neabejotinai reikšmingų. Tai trukdo apčiuopti programoje numatomų tikslų, uždavinių bei priemonių realų poveikį sėkmingai kultūrinei raidai ateityje.

Parengtoje programoje apstu svetimžodžių. Minėtą programą būtina taisyti, vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostata, įpareigojančia ugdyti kalbos etninį savitumą (4 str. 8 dalis) bei atsižvelgti į Vyriausybės l 999 m. patvirtintos „Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis keitimo tvarkos" nuostatas. Siūlome programoje nevartoti svetimžodžių, turinčių lietuviškus atitikmenis, pvz., optimizuoti, efektyvus, industrija, situacija, transformuoti, niveliuoti ir pan.
Nors programos projekte nemažai dėmesio skiriama regionų klausimams, tačiau pateiktame dokumente neatsispindi Vidaus reikalų ministerijos (atsakingos už regioninę politiką ir plėtrą) bei Etninės kultūros globos tarybos (atsakingos už etnokultūrinių tradicijų išsaugojimą bei plėtrą regionuose) vaidmuo sprendžiant minėtus klausimus.

Siūlytina suderinti dokumento pavadinimą su teisės akte - Lietuvos kultūros politikos nuostatuose nurodytu pavadinimu bei sutrumpinti pateikto dokumento bendrąją dalį.

Pateiktam programos projektui turime tokių pastabų ir pasiūlymų.

2. Lietuvos kultūros būklės analizė

Antrame skyriuje kalbama apie pasenusią kultūros infrastruktūrą. Minėtą nuostatą būtina sukonkretinti, kadangi iš teksto nėra aišku, apie kokią infrastruktūrą kalbama, ar turima omenyje infrastruktūros statinius ar institucijų struktūrą, neaišku, kuo ji yra pasenusi, kas konkrečiai joje neatitinka nūdienos poreikių ar reikalavimų.

3 pastraipos pabaigą: „pablogėjo kultūros specialistų bei meno kūrėjų socialinis statusas" siūlome taisyti taip - „pakito kultūros specialistu bei meno kūrėjų statusas bei jų socialinė padėtis".

Lietuvos kultūros būklės analizėje 5 pastraipos pabaigą siūlome papildyti ir suredaguoti taip: „Nėra kultūros mecenavimo tradicijų bei efektyvios kultūros rėmimą skatinančios teisinės sistemos".

Negalima sutikti su programos projekto teiginiu, kad "...yra sukurta lanksti valstybės stipendijų skyrimo tvarka". Egzistuojanti tvarka taip įtakojo etnokultūrininkų, gavusių stipendijas skaičių, kad jis pastoviai mažėja ir tampa formaliu. Tuo būdu neskatinamas kūrybos procesas. Tad būtina pereiti prie kvotų sistemos, užtikrinančios atskirų meno sričių kūrėjų rėmimą.

3. Lietuvos kultūros plėtros strateginė (SSGG) analizė

Šiame skyriuje iš dalies dubliuojamas 2 skyrius (ypač vertinant „Silpnybes" ir „Grėsmes"). Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalaus meno situacijai analizuoti ir tos situacijos pagerinimo strateginiams tikslams numatyti. Visai nepaminėti kultūrinių įgūdžių perdavimo jaunimui ir bendruomenės kultūrinės saviraiškos ugdymo klausimai. Kadangi dokumente mažai dėmesio skirta etninei kultūrai, susidaro įspūdis, kad etnokultūros plėtra į strateginių tikslų akiratį nepatenka. Programoje tikslinga nurodyti, kad etninės kultūros puoselėjimo klausimai bus aptarti atskirame Etninės kultūros globos tarybos kartu su kitomis institucijomis rengiamame dokumente - Valstybinėje etninės kultūros plėtros programoje.

Tarp „stiprybių“ nepaminėtas ryškus Lietuvos kultūros reiškinys - folklorinis judėjimas, kuris yra skaitlingas ir unikalus lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis.

Trečiajame skyriuje (4 lape trečia eilutė iš viršaus) po žodžiu "... vaizduojamojo meno", turėtų būti įterpta - tautodailės, - nes visame dokumente ši sąvoka apskritai nevartojama, lyg toks reiškinys neegzistuotu, o juk tai viena gausiausių gyvosios tradicijos sričių.

Ketvirtame lape dėstant apie „profesinio menininkų rengimo tradicijas" reikėtų paminėti labai svarbią Lietuvos kultūrai tautodailės ir dailiųjų amatų vietą švietimo sistemoje, vaidinsiančią ypatingą vaidmenį ES atviros konkurencinės rinkos sąlygomis.

Lietuvos kultūros plėtros strateginėje analizėje prie „Stiprybių" antroje eilutėje siūlome įrašyti:
Gyvai egzistuojančios etnokultūrinės tradicijos;
Prie „Silpnybių" 3 eilutėje siūlome įrašyti:
Menkas kultūros tapatumą atspindinčių reiškinių finansavimas
Prie „Galimybių" eilutėje apie nevyriausybines organizacijas įterpti žodį „kultūrinių" ir ją išdėstyti taip:
Nevyriausybinių kultūrinių organizacijų sektoriaus plėtra;
Prie „Grėsmių": po „silpnai išreikštas Lietuvos kultūrinis tapatumas" įterpti:
Autentiškų kultūros tradicijų palaipsnis keitimas svetimomis, kraštui nebūdingomis tradicijomis
Ir po to įterpti:
Regioninių kultūrinių tradicijų niveliavimas;

4. Lietuvos kultūros plėtros ilgalaikės strategijos tikslas

Nors pagrindinis strategijos tikslas yra suformuluotas gerai, tačiau tolimesniame tekste pagrindinis dėmesys skiriamas tik profesionaliam menui, trumpai užsimenant apie regionų kultūros ir mėgėjų kūrybinės veiklos rėmimą. Programoje neužsimenama apie kultūros ir švietimo sąveiką, kultūros integravimą į švietimo sistemą, bendruomenės kultūrinę saviraišką.

Dokumente tapatumo išsaugojimo tikslas tarsi prarandamas, nes nacionalinės ir užsienio tautų istorijos, kultūros bei meno pažinimas atrodo lyg du vienodai reikšmingi dalykai, „suplakami" vienoj pastraipoj, kai tuo tarpu kitų tautų kultūros pažinimas Lietuvoje pateikiamas atskira pastraipa.

4 skyriaus 7 puslapyje ties Valstybės ir savivaldybės strategine kryptimi „saugodamos ir puoselėdamos nacionalinės kultūros tapatumą" klaidingai suvokiamas nacionalinis tapatumas, kuris susiaurinamas tik iki lietuvių kalbos, etninės kultūros ir užsienio lietuvių. Skaitant dokumentą, susidaro įspūdis, kad profesionaliojoje kultūroje identiteto puoselėti neketinama, nes tai kosmopolitinis reiškinys.

Programos projekte būtina patikslinti žodžio „regionas" reikšmę. Regioninės plėtros įstatyme sąvoka „regionas" reiškia apskritį. Vadinasi, dokumente naudojamas terminas „regionų kultūra" yra „apskričių kultūros" atitikmuo. Tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi kultūrinė tradicija, susiformavusi Lietuvos valstybės teritorijoje, sutampa ne su apskričių, o su etnografinių regionų ribomis, atspindėdama regionų kultūros savitumą.

Siūlome dokumento sakinį 2 pastraipoje pakeisti taip: „Lietuvos valstybė siekia išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę kultūrą bei kultūrines tradicijas regionuose, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, užsienio lietuvių bendrijų bei Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūras".

Dokumento 7 puslapyje Valstybės ir savivaldybės institucijų strategines kryptis po žodžių „sudaro sąlygas gauti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį;" įterpti:
- sudaro galimybę pažinti ir puoselėti lietuvių kultūros ištakas, autentiškas krašto kultūrines tradicijas;

5. Lietuvos kultūros plėtros 2003-2009 metais strateginiai tikslai

Skaitant dokumentą, peršasi išvada, kad regionų kultūra neturi profesionalaus meno ir yra artimesnė mėgėjų kūrybai. Didžiausias šio skyriaus trūkumas yra etninės kultūros dalies - folklorinės ir tautodailės kūrybos - sutapatinimas su mėgėjų kūryba.

5.1. Optimizuoti kultūros srities administravimą ir finansavimą.

Būtina šį uždavinį patikslinti. Galima suprasti, kad ruošiamasi sustiprinti kultūros administravimą, nors turėtų būti priešingai. Visuomenė iš valstybės pasigenda dėmesio ir globos, finansinės paramos. Nuolatinis valdžios kišimasis į kultūrinius procesus trikdo visuomenę, mažina jos kūrybines galias.

5.1 .2. Dėl pirmos pastraipos antro sakinio: „Kultūros ministerija turi atlikti kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo koordinavimo funkciją". Kultūros ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija, įgaliota įgyvendinti įstatymų leidžiamosios valdžios teisės aktuose suformuluotas politines nuostatas, pasirinkdama efektyviausius būdus ir priemones minėtiems tikslams pasiekti, todėl būtina atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalinimo principą ir apibrėžtas kompetencijos ribas. Minėtą sakinį siūlome suredaguoti taip: „Kultūros ministerija turi atlikti kultūros politikos įgyvendinimo koordinavimo funkciją".

5.1.2. punkte po žodžių „Kultūros ministerijos, nacionalinių įstaigų" įterpti - Etninės kultūros globos tarybos, - toliau kaip tekste, kadangi minėta įstaiga yra pagrindinė institucija, užtikrinanti ir koordinuojanti etninės kultūros valstybinę globą. Toliau sakinyje po žodžių: "... nubrėžtais plėtros tikslais, atsižvelgiant" siūlome įterpti: „į Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, geopolitines bei istorines aplinkybes ir atnaujinamą kultūros būklės analizę".

Minėtą sakinį siūlome išdėstyti taip: „Kultūros ministerijos, nacionalinių įstaigų, Etninės kultūros globos tarybos, Meno ir kultūros tarybos, Kultūros kongreso ir kitų Lietuvos kultūros politikos nuostatuose nubrėžtais plėtros tikslais, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, geopolitines bei istorines aplinkybes ir atnaujinamą kultūros būklės analizę."

5.1.3. įdiegti kompleksišką programinį kultūros srities finansavimą:

Punkte nurodoma remtis 3.1 ir 3.2 skyriuose aprašytu valdymo optimizavimu, tačiau tokių punktų programos projekte iš viso nėra, valdymo optimizavimas programoje neaprašytas.

LNKPP uždavinių ir priemonių lentelėje uždavinį Nr. 4 siūlome išdėstyti taip:
Teisės aktų apibrėžtos kompetencijos ribose įgyvendinti nustatytą valstybinę etninės kultūros globą.

Pirmą priemonę siūlome išdėstyti taip:
l. Prisidėti prie Etninės kultūros globos tarybos rengiamos Valstybinės etninės kultūros plėtros programos sudarymo.

Pirmoje ir antroje priemonėje numatomi darbai yra Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu priskirti Etninės kultūros globos tarybos kompetencijai.
Uždavinio Nr.6 priemonių l punkte - parengti istorinių etnografinių regionų kultūros plėtros programą - yra etnografiniuose regionuose veikiančių Etninės kultūros regioninių tarybų tiesioginis uždavinys.

Uždavinyje Nr. 7 siūlome numatyti priemonę Nr.5 „Dalyvauti tarptautinėse tautodailės programose". Terminas 2003-2009 m. Finansavimas - Valstybės biudžeto ir kitomis legaliai įsigytomis lėšomis. Atsakinga LTS.

Uždavinio Nr. 14, 2 priemonė. Parengti buvusių dvarų išsaugojimo programą. Jos projektas yra parengtas.

Uždavinyje Nr. 67 bei numatomose priemonėse rašoma, kad remdamas mėgėjų kūrybinę veiklą LLKC turės plėtoti mėgėjų kūrybos tyrimus, ją populiarinti, kaupti, skleisti informaciją apie ją; rengti ir įgyvendinti mėgėjų kūrybos tyrimų ir populiarinimo programas. Iki šiol LLKC užsiėmė labai reikalingu baru - valstybės masto etninės kultūros renginių organizavimu ir koordinavimu (Dainų šventės, folkloro festivaliai, tautodailės šventės ir parodos, seminarai-konsultacijos). Dėl lėšų stygiaus LLKC nebepajėgus šių dalykų atlikti ankstesniu lygiu. Ministerija šioje kultūros srityje kuria didelę spragą, griaudama nusistovėjusias tradicijas, perorientuodama LLKC veiklą tik į paveldo ir dabarties liaudies kultūros tyrimus bei informacijos skleidimą, pamiršdama būtinybę teikti kūrėjams metodinę pagalbą. Nekeliant liaudies kūrėjų kvalifikacijos Lietuvoje gana greitai gali smukti kūrėjų meninis lygis, sumažėti šioje veikloje dalyvaujančiųjų skaičius, tai neabejotinai atsilieps etninės kultūros tradicijų puoselėjimui bei jos plėtrai.

Kalbant apie uždavinius ir priemones, būtina pastebėti, kad programoje dažnai priemonės neskiriamos nuo uždavinio. Priemonėje turėtų būti padiktuotas uždavinio sprendimo būdas.

Dokumente gausu numatomų rengti programų. Nėra aišku, ar programų parengimas yra optimaliausias būdas kultūros būklei gerinti bei kultūros plėtrai užtikrinti.

2002 09 23


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2228&p_d=30292&p_k=1