2009 m. naujienos 

Karių tautinio – pilietinio ugdymo programos strateginės nuostatos (projektas). Arūnas Vaicekauskas.

Programos rengimui pritarta 2009.12.15 EKGT posėdyje 

Programos tikslas:

Karių tautinio – pilietinio ugdymo programa supažindina Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius asmenis su etninės tradicijos nuostatomis nusakančiomis individo santykį su tėvų žeme, bendruomene, valstybe, tauta, pamatinėmis kultūros ir pasaulėžiūros formomis. Kariuomenės, valstybės ir jos piliečių santykiu. Pažintis su lietuvių etninės tradicijos vertybėmis padės ugdyti tėvynės ir tautos meilės, atsakomybės prieš valstybę ir jos piliečius, ištikimybės ir nesavanaudiško pasiaukojimo, karinės drąsos ir kitas šalies gynėjams reikšmingas pasaulėžiūrines nuostatas. Problemos pristatymas platesniame Lietuvos istorinės raidos kontekste pateikia konkrečius kariuomenės socialinio – istorinio vaidmens, pasiaukojimo ginant Lietuvos valstybės interesus ir pilietinio visuomenės susitelkimo pavyzdžius.

I. Pilietiškumas ar/ir tautiškumas:

1. Tauta, tautiškumas, pilietiškumas, tėvynės meilė ir pasiaukojimas.

/Sąvokos ir apibrėžtys. Pilietiškumo ir tautiškumo sampratų istorinė kaita ir kaitos priežastys./

2. Tautiškumo ir pilietiškumo santykis Lietuvos valstybės istorijoje: nuo daugiatautės bajorų respublikos iki tautinės XX a. valstybės.

3. Lietuvių žemdirbiškos etninės tradicijos pamatas.

/ Gamta – žmogus – žemė – protėviai – tėvų žemė – tėviškės meilė./

4. Etninės tradicijos vaidmuo vertybinių kariuomenės nuostatų ugdyme.

/Karinės grėsmės pasaulyje be sienų. Tautinės ir pilietinės vertybės globaliosios kultūros akivaizdoje. Etninė tradicija, pilietiškumas ir kariuomenės moralė. Apginti – reiškia žinoti ką gini./

II. Baltų kultūros ištakos:

1. Pabaltijo autochtonai: lietuvių kultūros ir pasaulėvaizdžio stabilumo šaknys.

/Rytinio Pabaltijo apgyvendinimas. Aštuoni tūkstantmečiai pastovumo: Pirmosios Mezolito archeologinės kultūros ir jų kultūrinis tęstinumas./

2. Gamta ir žmogus: archajiniai senosios lietuvių religijos bruožai.

/Gamtos elementai ir visatos struktūra senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje. Dangaus šviesuliai, gyvūnai ir augalai senojoje lietuvių religijoje ir tautosakoje. Dievai miškuose: gamtinis šventviečių ir šventyklų pobūdis. Pelkė ir miškas mitiniuose lietuvių tikėjimuose./

3. Kaštovaizdžio elementai krašto gynyboje: Nuo kryžiuočių puldinėjimų iki pokario rezistentų slėptuvių:

/ Lietuva – miškų ir pelkių kraštas. Miško vaidmuo karinėje Lietuvos istorijoje: kirtimai ir užtvaros, bendruomeninės slėptuvės, slaptieji karo takai per pelkes – kūlgrindos. Miškas XIX a. sukilimų ir pokario rezistencijos kovose. /

III. Indoeuropietiškas lietuvių kultūros dėmuo:

1. Vietinės Pabaltijo kultūros ir indoeuropiečių migracija.

/IV –tojo tūkstantmečio ugro-finų ir pietrytinių indoeuropiečių genčių migracija ir jos pasekmės. Vėlyvojo neolito archeologinės kultūros Rytų Aukštaitijoje ir Vakarų Lietuvoje./

2. Karių luomas ir indoeuropiečių socialinės struktūros ypatybės.

/ Socialinės struktūros atspindžiai indoeuropiečių religinėje sistemoje: Valdovai – žyniai, kariai, gamintojai ir juridinę – maginę, karinę bei ekonominių gėrybių sritis globojantys dievai./

3. Indoeuropietiški baltų pasaulėžiūros bruožai I: karių luomas ir dangiškoji mitologija.

/Karinė aristokratija ir dievai griausmavaldžiai indoeuropiečių mitologijose. Perkūnas senojoje lietuvių religijoje. Perkūnas žemdirbių tikėjimuose ir tautosakoje./

4. Indoeuropietiški baltų pasaulėžiūros bruožai II: žemės mitologija ir žemdirbystė.

/Žemdirbys ir požemio dievų pasaulis: Žmogus – mirusieji – žemė – augalai – turtas – žinojimas./

5. Žūti, bet nepasiduoti: požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį senovės lietuvių pasaulėžiūroje.

/Indo-europietiškieji pomirtinio pasaulio vaizdiniai lietuvių etninėje tradicijoje. Mitinis mirusiųjų valdovas ir karas. Lietuvių požiūris į mirtį: Nuo ritualinių našlių savižudybių iki Pilėnų gynėjų žūties/.

6. Protėvių pavyzdys: Mirusių kultas ir pagarba vyresniajam etninėje lietuvių kultūroje.

/Gyvųjų ir mirusių bendruomenė: žemdirbių ritualai ir mirusių protėvių kultas. Nuo XVII a. žynio iki XX a. folklorinio Dievo – Senelio: vyresniojo ritualinis vaidmuo etninėje lietuvių tradicijoje./

IV. Baltų kovos už laisvę ir Lietuvos valstybingumo genezė:

1. Nuo karinės genčių sąjungos iki Lietuvos Karalystės.

/VII – IX amžiaus archeologinės kultūros ir istorinių teritorijų identifikavimo problemos. Rytų ir vakarų baltų gentys. XIII I p. karinių vienuolių ordinų invazija į Prūsiją ir Livoniją. Karinė lietuvių genčių sąjunga ir Lietuvos valstybės atsiradimas. Baltų genčių giminingumo suvokimas XIII – XIV a. Lietuvos valdovų politikoje./

2. Piliakalniai lietuvių kultūroje ir istorijoje:

/Piliakalniai padavimuose ir legendose. Socialinė visuomenės raida ir piliakalniai: nuo krašto gyventojų bendruomeninių slėptuvių iki aristokratų rezidencijų. Gynybinės piliakalnių konstrukcijos: nuo žemės pylimo iki medinių pilies sienų. Gynybinės piliakalnių linijos ir krašto gynyba./

3. Karys ir jo žirgas: raitelis ir raitoji kariuomenė lietuvių kultūroje ir istorijoje.

/Žirgas indoeuropiečių pasaulėžiūroje ir kultūroje. Karo vežimo svarba indoeuropiečių užkariavimuose. Karinė aristokratija ir žirgas: riterių kariuomenės genezė ir raida. Raitoji kariuomenė Lietuvoje./

4. Istoriniai lietuvių kariuomenės strategijos ir taktikos pavyzdžiai.

5. Karas ir ritualai: Baltų karo žygiai ir senoji lietuvių pasaulėžiūra.

/Apeiginis kario aprangos ir muzikos vaidmuo. Karo grobio ir belaisvių aukojimas dievams. Karo žygio baigties lėmimas. Apeigos patvirtinusios LDK Kęstučio priesaiką sudarant taikos sutartį./

6. Karinė aristokratija ir XIII a. lietuvių aukštesniųjų dievų panteonas.

/Dievai suverenai. Kultas, ritualai, šventyklos./

7. Daugiatautis LDK kultūros pamatas.

/Karinė LDK ekspansija į slaviškas buvusios Kijevo Rusios teritorijas. LDK santykiai su Hanzos prekybinės sąjungos miestų pirkliais. Vokiečių ir žydų pirkliai Lietuvoje. Vytauto karai su totoriais. Totoriai ir karaimai Lietuvos istorijoje./

V. Karys ir visuomenė LDK XIV – XVI a.

1. Tarp rytų ir vakarų: Krikšto įtaka krašto istorijai ir kultūrai.

/Krikštas ir valdovų politiniai prioritetai. XIII a. krikšto mėginimai. Lietuvos krikštas ir dinastinė sąjunga su Lenkija./

2. Senosios lietuvių religijos dievų panteono pokyčiai po Lietuvos ir Žemaitijos krikšto.

/Oficialusis krikštas ir senoji lietuvių religija. Panteono pokyčiai XVI a. /

3. Žalgirio kautynių svarba lietuvių tautos istorijoje.

/ Žalgirio mūšis ir LDK Vytauto politinės ambicijos. LDK karinių dalinių vaidmuo Žalgirio kautynėse. Vytauto mirtis ir kovos dėl Lietuvos valstybingumo XV – XVI a./

4. Karys, tauta ir valstybė XVI a. LDK kronikose.

/Karys – riteris ir jo įsipareigojimai valdovui ir tautai./

5. Valakų reforma ir bendruomeninio žemdirbių gyvensenos modelio formavimasis XVI a.

/XVI a. Europos Absoliutizmas. Karališkosios Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto ambicijos ir XVI a. antros pusės socialiniai – ekonominiai pokyčiai Lietuvoje. Valstybės mokesčiai, žemdirbių žemėvalda ir gatvinis kaimas./

VI. Abiejų tautų respublika:

1. Valstybė, valdovas ir bajorų tauta.

/Gente Lituanus – natione Polonus: pilietinis etninio tapatumo pamatas Abiejų Tautų Respublikoje. Tauta ir valdovas: Abipusiai įsipareigojimai. Lietuvos Statutai ir jų vaidmuo./

2. Pilietinis LDK bajorų susitelkimas XVII a. karuose su Maskva ir Švedija.

/Asmeniniai bajorų interesai ir pilietinės sąmonės augimas XVII a. karo metu. Bajorų luomo apmokestinimas ir šio veiksmo pasekmės. Reikšmingiausios LDK kariuomenės pergalės./

3. Krikščionybės ir senosios lietuvių religijos elementų sintezė XVI – XVIII a. žemdirbių kultūroje.

/ Žemdirbiai, senieji tikėjimai ir krikščionybė. Žemdirbių apeiginės tradicijos tęstinumas. Kaimo bendruomenės šventės bei apeigos./

VII. Kario ir tėviškės vaizdiniai folklorinėje XIX – XX a. tradicijoje:

1. Karys, jo ginklai ir žirgas XIX – XX a. lietuvių folklorinėje tradicijoje.

2. Tėviškės, gimtosios šalies, tėvo dvaro, tėvo „stainios“ vaizdiniai lietuvių tautosakoje.

VII. Etninės tradicijos tęstinumas XX a:

1. Iki-krikščioniškų laikų apeiginės tradicijos tęstinumas XIX - XX a. žemdirbių kultūroje.

/Kalendorinių švenčių ciklas ir bažnytinio šventinio kalendoriaus santykis. Agrarinės apeigos ir senieji žemdirbių tikėjimai. Gyvenimo ciklo ritualai. Šventinio kalendoriaus kaita XX a./

2. Apginti tėvų žemę: savanorių kariuomenės žygiai.

/Politinė okupantų retorika ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymas. Bolševikų puolimas ir savanoriškosios Lietuvos kariuomenės formavimas. Savanorių kovos ir jų vaidmuo apginant Lietuvos nepriklausomybę./

3. Etninės kultūros elementai – Lietuvos Respublikos kariuomenės atributikoje.

/Tautiniai motyvai karių uniformoje. Karininkų ramovė. Tautiniai motyvai Kauno karininkų ramovės pastato architektūroje. Etninės kultūros elementai kasdienėje karių veikloje./

4. Tarpukario Lietuvos kariuomenės šventės.

/Etninės tradicijos tęstinumas ir kariška specifika kariuomenės šventėse. Suartėjimo su visuomene šventė. Šiuolaikiniai karių ritualai ir tradicija./

5. Tarpukario kariškiai ir pokario antisovietinė rezistencija.

/Pareiga ginti tėvynę – svarbiau už viską. Etninė tradicija miško brolių gyvenime ir veikloje. Partizanų dainos./

Pagrindinė Literatūra:

1. Castles S. Ethnicity and Globalization. London, 2000.

2. Balys J. Lietuvių liaudies pasaulėjauta: Tikėjimų ir papročių šviesoje. Čikaga,1966.

3. Balys J. Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai.- Silver Spring,1986.

4. Balys J. Lietuvių kalendorinės šventės: Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Vilnius,1993.

5. Beresnevičius G. Lietuvių religija ir mitologija. Vilnius, 2004.

6. Buračas B. Lietuvos kaimo papročiai. Vilnius,1993.

7. Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija. Kaunas, 1996.

8. Dundulienė P. Lietuvos etnologija. Vilnius, 1991.

9. Dundulienė P. Lietuvių šventes: tradicijos, papročiai, apeigos. Vilnius,1991.

10. Elisonas J. Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje. // Mūsų tautosaka.- T.5.- 1932.

11. Fenton S. Ethnicity. Cambridge, 2003.

12. Greimas A.J. Tautos atminties beieškant. Vilnius-Chicago, 1990.

13. Kiaupienė J. „Mes Lietuva“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. Vilnius, 2003.

14. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 m. Vilnius, 2000.

15. Kudirka J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius,1993.

16. Kuolys D. Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorinėje literatūroje. Rnesansas. Barokas. Vilnius, 1992.

17. Lasickis J. Apie Žemaičių, kitų Sarmatų bei netikrų krikščionių Dievus. Vilnius,1969.

18. Laurinkienė N. Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose. Vilnius, 1990.

19. Lietuvių atgimimo istorijos studijos. T.1 -8. Vilnius, 1990 – 1996.

20. Nikžentaitis A. XIII-XIV a. lietuvių kariuomenės bruožai (organizacija, taktika papročiai) // Karo archyvas, T. 13, 1992.

21. Šidiškienė I. Būti lietuve: Etninio stiliaus apranga XIX a. pab. – XX a. pr. Vilnius, 2005.

22. Tautiškumas ir pilietiškumas. Atskirtis ar dermė? Vilnius,2007.

23. Urbanavičienė D. Lietuvių apeiginė etnochoreografija. Vilnius,2000.

24. Vaicekauskas A. Iki-krikščioniškosios apeiginės tradicijos tęstinumas Lietuvos žemdirbių kultūroje XVI – XVIII a. // Soter. – T.12 (40), Kaunas, 2004.

25. Vaicekauskas A. Lietuvių žiemos šventės. Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr.- Kaunas, 2005.

26. Vaicekauskas A. Vaikams apie senąsias lietuvių šventes (Smalsučio enciklopedija). Kaunas, 2007.

27. Vaicekauskas A. Lietuvių kilmė. Kaunas, 2007.

28. Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra. Struktūros bruožai. Vilnius, 1983.

29. Vėlius N. Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. Folklorinio velnio analizė. Vilnius,1987.

30. Vyšniauskaitė A. Mūsų metai ir šventės. Kaunas,1993.

31. Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius,1995.