Tautinis paveldas, tradiciniai amatai, mugės, šventės, tautodailė 

Pastabos tradicinių mugių sertifikavimo tvarkos projektui

Žemės ūkio ministerijai
2007-11-26

Siunčiame pastabas Tradicinių mugių sertifikavimo tvarkai (projektui), išsakytas Etninės kultūros globos tarybos Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų rengimo darbo grupės posėdžio, įvykusio 2007 m. lapkričio 14 d., metu.

Nuomonė dėl Tradicinių mugių sertifikavimo tvarkos projekto:

Tradicinių mugių sertifikavimo tvarka (toliau Sertifikavimo tvarkos projektas) turi būti aiški ir lengvai suprantama. Ji turi atsakyti į didesnę dalį klausimų, kurie gali kilti tautinio paveldo produkto kūrėjui, prekeiviui ar tradicinės mugės rengėjui, nusprendusiam gauti sertifikatą.

Žemiau pateikiame pastabas, kuriose Sertifikavimo tvarkos projektas susietas ir su Tautinio paveldo produktų tarybos (toliau TPP Tarybos) nuostatų projektu:

1. Nėra aišku, kas vykdo ekspertinę funkciją, koks numatomas santykis tarp Tautinio paveldo produktų įstatymų įteisinamos TPP Tarybos ir ekspertų.

2. Neaišku ar sertifikavimas vyks tik vieninteliame centre, ar ir regioniniuose sertifikavimo padaliniuose (tai būtų patogiau sertifikuojamiems asmenims), nes nei Tvarkos projekte, nei TPP Tarybos nuostatų projekte tai nedetalizuojama. Neaišku, į ką konkrečiai reikėtų kreiptis, norint gauti sertifikatą.

3. Įstatymas numato savanorišką sertifikavimą, tad neaišku, kokį pranašumą įgyja sertifikuotas gamintojas, mugės rengėjas. Kaip skatinti gamintojus sertifikuoti savo gaminamą produkciją?

4. Sertifikavimo tvarkoje reikėtų aiškiai ir atskirai apibrėžti tradicinių mugių, tradicinių produktų (apimant ir detalizuojant visas jų rūšis) kūrėjų ir tradicinių amatų mokymo sertifikavimo procedūras.

5. Prieš pateikiant reikalavimą norintiems įgyti sertifikatus asmenims nurodyti, kokiai klasifikatoriaus grupei priskiriamas jų sukurtas tautinio paveldo produktas, reikia tokį klasifikatorių parengti, pavirtinti ir viešai paskelbti – tik po to atsiras galimybė pradėti sertifikavimo darbus.

6. Neaišku, kaip bus sertifikuojamas tas asmuo, kuris negali pristatyti mokymo centro pažymėjimą, nors yra tiesioginis tradicinio amato perėmėjas (pavyzdžiui, tęsia šeimos tradicijas).

7. Kelia abejonių reikalavimas, išdėstytas paraiškoje sertifikatui gauti, nurodyti dokumentus apie naudojamų įrankių, žaliavos kilmę ir gavybos būdus. Ar tai nebus biurokratinis apsunkinimas, ypač tais atvejais, kai amatininkai įrankius pasigamina patys ar žaliavas susirenka gamtoje?

8. Jei sertifikatui gauti reikalingas tradicinės mugės planas, tai sertifikavimo tvarkoje turi aiškiai atsispindėti, koks jis turi būti ir kaip jis pateikiamas.

9. Sertifikavimo tvarkoje reikia aiškiai apibrėžti Tautinio paveldo produkto sertifikato gavimo eiliškumą. Pirmieji turi įsigyti produkto gamintojai ir t.t.

Tarybos pirmininkas                                                                                                                    Libertas Klimka