|
Remiu visas pozityvias reformas, tame tarpe ir administracines.
Tačiau šiuo metu numatyta vykdyti Apskričių valdymo reforma ne pirmo svarbumo
valstybinis rūpestis. Pirmiausia, visuomenė jau susigyveno su administracinio valdymo
struktūra, žino, kur ir ko ieškoti ar spręsti. Man atrodo, kad esama
administracinė struktūra nėra bloga. Reikia tik tobulinti apskričių institucijų darbą. Be
to, šiuo metu dėl nedarbo Valstybėje yra susidariusi socialinė įtampa, žmonės, ieškodami darbo, veržiasi
išvykti iš Lietuvos. Tokiu momentu administracinė reforma šiai problemai greičiausiai
nieko nepadės ir tauta nesupras vyriausybės vykdomų darbų reikšmingumo prioritetų ir tik tolins piliečius nuo valstybės. Tuo labiau, kad smarkiai
nutolę naujų apskričių centrai iš norinčių ten nuvykti piliečių pareikalaus daugiau
išlaidų, atsiras kitokių nepatogumų. Todėl man atrodo, kad šiuo metu Apskričių
valdymo reformos realizavimą reikėtų atidėti, nestabdant jau pradėtos
šios reformos koncepcijos rengimo, nes jau yra padarytas nemažas įdirbis.
Šiuo metu Komisijai pateikta svarstyti trys konkrečios
apskričių valdymo alternatyvos. Pirmojoje numatoma vietoje dabar esančių 10 palikti
5 apskritis: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos. Tokių apskričių
su nužymėtais arealais mūsų valstybėje niekada nebuvo. Todėl tai nėra tradiciniai
administraciniai ar kitokio pobūdžio regionai. Be abejo, gyventojai pajus panaikintų
apskričių vietoje atsiradusių centrų nepatogumus. Iš visų trijų pateiktų apskričių valdymo
reformos variantų šis projektas yra labiausiai teritoriškai išbalansuotas.
Tačiau prieš jį įgyvendinant reikėtų padaryti porą korektyvų:
1. Lazdijų savivaldybę
prijungti prie Kauno, nes ji istoriškai yra tapati su kitais Užnemunės rajonais, kuriuos ryškiai paveikė XIXa. socialinės reformos.
2. Mažeikių
savivaldybę prijungti prie Klaipėdos apskrities.
Formuojant apskričių viršininkų funkcijas, siūlau švietimo
reikalus palikti jo dispozicijoje. Tai derintųsi ir su dabar pradėtu mokytojų atlyginimų išmokėjimu
iš valstybės, o ne iš savivaldybių biudžeto.
Komisijos narys prof.
habil. dr. akad. Antanas Tyla
Vilnius, 2001 05 16.
|
