Pateiktas dokumentas vertintinas
teigiamai. Juo žengtas pirmas žingsnis iškeliant aktualiausias kalbos problemas
bei siūlant jų sprendimo būdus.
Analizuojant projektą kreiptas
dėmesys į tai, ar dokumente keliamas uždavinys Ugdyti kalbos etninį savitumą,
užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą, atitinkantis Etninės
kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas bei valstybės
įsipareigojimą globoti etninė kultūrą, jos etninį savitumą.
Dokumente analizuojamos tarmių
išsaugojimo, etninių vietovardžių išlikimo problemos, siūlomi jų sprendimo
būdai, tačiau etninio kalbos savitumo puoselėjimas, etninės kalbos savitumo
ugdymas minėtame dokumente neaptartas.
Antroje pastraipoje rašoma apie
būtinybę išsaugoti paveldą, po to iškart pereinama prie kalbos plėtros. Paveldas
dažnai suvokiamas kaip muziejinė vertybė, tačiau svarbu ne tik užfiksuoti, bet
gyvai tęsti.
Siūlytina antros pastraipos sakinį
papildyti ir po žodžių
skatinti jos plėtrą,... įrašyti puoselėti etninį
kalbos savitumą, toliau kaip tekste. Sakinį išdėstyti taip: Kalbos
politika planingas poveikis valstybinės kalbos raidai, siekiant išsaugoti
kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą, puoselėti etninės kalbos savitumą,
užtikrinti visavertį jos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse.
Dokumente neaptarta ar kalbos plėtra sietina su kalbos etninio savitumo
puoselėjimu. Minėta nuostata yra svarbi, nes puoselėjant kalbos etninį savitumą
būtų ribojamas svetimžodžių skverbimasis į lietuvių kalbą, skatinamas naujadarų,
tenkinančių visuomenės poreikius, kūrimas. Dėl trečioje pastraipoje išsakytų
minčių galima būtų diskutuoti. Europos Sąjungos valstybės-narės, pasirašydamos
Europos Sąjungos sutartį, jos 126 straipsnyje įtvirtino nuostatą, pasisakydamos
už kalbų ir kultūrų įvairovę Europoje. Todėl dokumente derėtų labiau akcentuoti
tvirtą Europos apsisprendimą puoselėti kalbų įvairovę, nei kreipti dėmesį į
vykstančias diskusijas Europoje. Tikslinga būtų kalbėti apie valstybių siūlomas
priemones ir būdus kaip išplėsti kiekvienos kalbos pažinimo galimybes bei jos
naudojimo erdvę.
Paskutinį sakinį minėtoje
pastraipoje galima būtų pratęsti po žodžio dalykas padėti kablelį ir toliau
rašyti
, galintis laiduoti įvairialypės Europos egzistenciją ateityje.
Sakinį išdėstyti taip: Ryškėja visuotinė nuostata, kad būtina išsaugoti Europos
kalbų įvairovę, kad nacionalinių kalbų apsauga ir puoselėjimas yra valstybinės
svarbos dalykas, galintis laiduoti įvairialypės Europos egzistenciją
ateityje.
Antrame puslapyje Lietuvių kalba
ir žinių visuomenė rašoma apie žinių visuomenės sukūrimą. Negalima sutikti
su tokia pesimistine gaida, kuria baigiamas antras sakinys. Apskritai ar galima
kalbėti apie modernios lietuvių žinių visuomenės mūsų valstybėje sukūrimą, jei
lietuvių kalba joje nebus naudojama. Tikslinga pabrėžti, kad šiuolaikinės žinių
visuomenės Lietuvoje sukurti neįmanoma, jei ir toliau bus ribojamos asmens
galimybės šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis gauti reikiamas
žinias lietuvių kalba.
Trečias puslapis Kalbų santykis
viešojoje vartosenoje. Negalima sutikti su čia numatomais uždaviniais.
Patikslinti valstybinės kalbos ir tautinių mažumų kalbų santykio viešojoje
vartosenoje reglamentavimą nepakanka. Būtina peržiūrėti priimtų įstatymų ir kitų
teisės aktų nuostatų atitikimą Konstitucijai bei specialiajam įstatymui,
reglamentuojančiam valstybinės kalbos vartojimą. Skirtingai nei paskutinieji du,
kiti teisės aktai yra tik bendrojo pobūdžio teisės norminiai aktai, kurių
nuostatos negali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui Konstitucijai bei
Valstybinės kalbos įstatymui. Siūlytina uždavinį formuluoti atsižvelgiant į
išsakytas mintis.
VI skirsnio Kalbos (kalbų)
mokymas
antrąjį sakinį tikslinga papildyti, po žodžių ...išmokoma nepakankamai, padėti
kablelį ir tęsti sakinį nepakankamai
ugdomas ir kalbos etninis savitumas. Sakinį išdėstyti taip: Vadinasi,
bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos išmokoma nepakankamai,
nepakankamai ugdomas ir kalbos etninis savitumas. Tikslinga
suformuluoti uždavinį Ugdyti kalbos etninį savitumą.
Virginija Kondratienė
2002 m. spalio 8 d.