Žiniasklaida 

Esame labai spartaus mokslo, transporto, komunikacijų, informatikos ir skaitmeninių technologijų tobulėjimo liudininkai. Jos perša naują komunikavimo, vartojimo, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą. Televizija ir radijas - nepaprastai svarbios bendravimo priemonės, kurios daro vis didesnę įtaką visuomenės pasaulėžiūrai, kultūros lygiui ir netgi socialiniam sluoksniavimuisi. Visas pasaulis tampa televizijos ir radijo rinka, kurioje veikia rinkos dėsniai.

Privati radijo ir televizijos veikla Lietuvoje prasidėjo prieš dešimtmetį ir iš pradžių vystėsi gana chaotiškai. Nelabai vykusiai ją reguliavo Nacionalinė radijo ir televizijos taryba. Vėliau reguliavimas buvo perduotas tuometinei Ryšių ir informatikos ministerijai. Tačiau ryšių specialistai valstybės turtą - dažnius skirstė atsižvelgdami tik į techninius ir ekonominius kriterijus, nekreipdami dėmesio į programų kokybę ir audiovizualinės politikos formavimą.

Nuo 1996 m. Visuomenės informavimo įstatymo įgaliota Radijo ir televizijos komisija ėmėsi reguliuoti komercinę radijo ir televizijos rinką. Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 nacionalinės privačios radijo stotys, 19 regioninių ir 15 vietinių privačių radijo stočių. Komercinės televizijos veikla užsiima 3 nacionalinės televizijos, 11 regioninių ir 15 vietinių televizijos stočių. Įvairius programų paketus retransliuoja 58 kabelinės televizijos. Visi elektroninės žiniasklaidos rinkos dalyviai yra konkurso būdu gavę licencijas transliavimo veiklai. Transliuotojai turi laikytis licencijose numatytų sąlygų, Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų nuostatų.

Visuomenės informavimo įstatymas suteikia daug laisvių, teisių ir garantijų audiovizualinės rinkos dalyviams, tačiau per mažai gina valstybės interesus, visuomenės teises, neatsižvelgia į individualių poreikių įvairovę. Lietuvoje netaikomi apribojimai užsienio kapitalui. Į Lietuvos audiovizualinę rinką investuoja JAV, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių verslininkai. Nekontroliuojamas užsienio investicijų srautas žiniasklaidos versle sukelia unifikavimo ir kosmopolitizmo prielaidas. Prarandama nepakartojama proga kurti ir įtvirtinti savitą baltišką žiniasklaidos stilių. Investuotojai iš žiniasklaidos veiklos stengiasi gauti kuo didesnius pelnus, dažnai ignoruodami svarbiausią - visuomenės informavimo ir kultūros skleidimo - misiją, ima dominuoti pop-kultūros reiškiniai - "šou", pramogos, vienadienės aktualijos. Masinės kultūros globalizacijos fenomenas - Holivudas - per trumpą laiką užkariavo daugiau kaip pusę pasaulio kino ir televizijos rinkos. Lietuvos komercinėje televizijoje jo produkcija irgi užima daugiausia eterio laiko. Visuomenės informavimo įstatymas neriboja ir vieno asmens turimų žiniaskiaidos priemonių skaičiaus. Neribota visuomenės priemonių koncentracija gresia jų monopolizavimu. Dominavimas visoje rinkoje pažeidžia natūralią konkurenciją, atima galimybę stiprėti ir įsitvirtinti smulkesniems įvairesnes programas kuriantiems transliuotojams.

Kelia nerimą ir audiovizualinės veiklos komercializavimas. Stambių užsienio kompanijų užsakymu kuriama ir visame pasaulyje transliuojama reklama tampa vis efektingesnė, psichologiškai ir vizualiai įtaigesnė. Nuolat kartojamos reklamos daro didelę įtaką vartotojų požiūriui į vertybes ir elgesio būdui. Sukuriami netikri poreikiai, skatinamas perdėtas vartojimas pamirštant, kad gyvenimo kokybė, jo autentiškumas ir prasmė slypi ne vien vartojime. Lietuvoje kuriama reklama neįgauna savito stiliaus, kūrybiškai nepanaudojama sveika, kritiška liaudies nuovoka, humoras, mažosios folkloro formos.

Globalinis technikos ir ekonomikos progresas gerina gyvenimo sąlygas, bet yra nevaldomai staigus. Socialinė psichologija, ekonomikos politika ir etika, kultūrinis kontekstas nespėja prisitaikyti, todėl blogėja dvasinio gyvenimo kokybė. Ryški elektroninės žiniasklaidos globalizacija niveliuoja baltiško kultūrinio palikimo turtingumą, folkloro spalvingumą, papročių, pažiūrų ir saviraiškos formų įvairovę. Nukenčia politinės ir pilietinės minties pliuralizmas. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos Konvencijoje įtvirtinta asmens teisė išlikti savimi.

Aktyvūs žiūrovai ir visuomenės informavimo priemonių reguliuotojai iš audiovizualinio verslo kūrėjų tikisi gilesnio patriotizmo ir sąmoningumo globojant etninę kultūrą, kuri nebepajėgia konkuruoti su masinio pobūdžio renginiais. Nacionalines komercinės radijo stotys turi stiprų ekonominį, techninį ir kūrybinį potencialą kurti originalias programas. Deja, stambiausiose radijo stočių "Ml", "RC1", "RC2" programose jokių etnokultūros užuominų netenka girdėti. "Žinių radijas" tik dėstydamas informacinės politikos principus žada nacionalinių tradicijų puoselėjimą. Radijo stotis "Ultra Vires" (Kaunas) skelbia, kad vienas svarbiausių programos "Lietus" tikslų yra skatinti lietuvybę, ugdyti sveiką tautinės savimonės jausmą, puoselėti pagarbą gimtojo krašto istorijai. Deja, ir šis įsipareigojimas apsiriboja tik šiuolaikinės populiariosios muzikos transliavimu 117 valandų per savaitę. Nacionalinė komercinė programa "Europos Hitų Radijas" (Vilnius) tiesiai teigia, kad ji orientuota į eurooptimistus, kurie savo verslą ir gyvenimą planuoja orientuodamiesi į Europos Sąjungą. "RC2" kultūros programoje nežada jokių etnokultūros elementų, tačiau kaip atskirą temą nurodo - "Milžiniški prekybos centrai - nauja miesto kultūros išraiška". Iš nacionalinių komercinių radijo transliuotojų tik "Pūkas" (Kaunas) po vieną valandą eterio laiko per savaitę skiria liaudies muzikai bei kraštotyrai ir etnografijai. Etnokultūros elementų yra muzikos laidoje "Sveikina klausytojai", pasekama lietuviškų pasakų laidoje vaikams "Pūkelis", liaudiško humoro nuotrupų girdisi laidose "Vėlyvi pusrytėliai" ir "Kalba kaimynai". Deja, rimtesnių, profesionaliai parengtų etnokultūrinių laidų pasigendama. Prasilenkiama su geru skoniu ir atrenkant lietuvišką muziką.

Iš regioninių transliuotojų išsiskiria "Pulsas" (buvęs "Nevėžio radijas"), vieną valandą per savaitę skiriantis liaudies muzikai, tris - kraštotyrai ir etnografijai, dvi - kalbos kultūrai. "Saulės radijas" (Šiauliai) programoje turi kaimiškos muzikos klubą "Juonė pastuogė", dviejų valandų trukmės žemaitiška tarme vedamą laidą "Sveiki gyvi žemaitele", skiria dėmesio kraštotyrai ir etnografijai. "Raduga" (Klaipėda) įsipareigoja tris valandas per savaitę skirti liaudies muzikai, po pusvalandį - kalbos kultūrai, etnografijai, mėgėjų menui ir religinėms bendruomenėms. "Aukštaitijos radijas" (Panevėžys) pusę valandos per savaitę skiria kalbos kultūrai, pusę valandos liaudies muzikai, "FM 99" - po valandą muziejams ir mėgėjų menui. "Mažeikių aidas" po pusę valandos eterio laiko žada skirti liaudies muzikai ir kalbos kultūrai, po valandą - religinėms bendruomenėms. "Radijas kelyje" - pusvalandį mėgėjų menui, "Ventus" (Mažeikiai) ir "Kapsai" (Mariampolė) lietuvišką muziką transliuoja tik pageidavimų ir sveikinimų laidose. "Laluna" ruošia autorines laidas miestiečiams apie istoriją, architektūrą, tačiau liaudies muzikos netransliuoja, aiškindamiesi, kad esą sunku konkuruoti su radijo stotimis "Lietus" ir "Pūkas". Radijo stotis "Stereo plius Fm 95,1" (Akmenė) po valandą per savaitę skiria kalbos kultūrai, kraštotyrai ir etnografijai, bendradarbiauja su Lietuvių kalbos draugija, "Žiemgalos" klubu.

Programos "Tarptautinis Baltijos bangų radijas", "Tau", "Power Hit Radio", "Relax FM", "Ruskoje radijo Baltija", lenkų mažumai skirta "Znad Wilii" jokios liaudies muzikos ir etnokultūros laidų netransliuoja.

Vietinės radijo stotys geriausiai gali jausti klausytojų poreikius. Tarp jų pažymėtina radijo stotis "Bumsas" (Klaipėda), 14 valandų per savaitę transliuojanti liaudies muziką, o autorinėse laidose nušviečianti krašto kultūrą, paveldą, istoriją, istorines ir dabartines bendruomenes. "Pūkas 2" - rajonuose klausomiausia laida. Čia numatoma rengti kultūros paveldui skirtas savaitines laidas "Amžių aidai" ir "Etnoregionai" - Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos etnokultūros savitumui propaguoti. Šios radijo stoties muzikinė laida "Atgimusios melodijos" - lietuviškos muzikos archyviniai įrašai, folkloro populiarinimas palydimas muzikologo komentaro. Bendradarbiaudami su tautinių mažumu atstovais, numato rengti laidą "Kaimynėli, svečias būk". "Žemaitijos radijas" (Mažeikiai), pasitelkdamas Žemaičių kultūros draugiją, Žemaičių bendruomenės fondą, vieną valandą per savaitę transliuoja liaudies muziką, propaguoja folklorą ir mėgėjų meną, rengia populiarią žemaitiškų pokalbių laidą. Programoje "FM Palanga" etnokultūros nuotrupų galima rasti laidoje vaikams "Pelėdžiukų šou" ir viktorinoje suaugusiems "Nuo Birutės kalno". Plungės vietinis radijas "Spindulys" transliuoja laidą "Kalbos klaidos", rengia laidą "Ryto žaidimas", skirtą populiarinti žemaitišką tarmę, tradicijas ir kultūrą, numatomos dvi valandos liaudies muzikai, po pusvalandį - kraštotyrai, etnografijai ir muziejams. "Radijo klubas" (Šiauliai) numato penkias valandas per savaitę transliuoti liaudies muziką, po 0,3 valandos skirti mėgėjų menui ir kalbos kultūrai.

Programos "Parabolė FM", "Ratekona", "Gariūnų radijas", "Extra FM", "Spiritus movents" nieko etnokultūriško savo programose neturi.

Nacionalinės komercinės televizijos geriausiai techniškai, finansiškai ir profesionaliai pasirengusios kurti originalias laidas, taip pat jos apsirūpina programomis, sudarydamos kontraktus su įvairiomis užsienio stotimis. Nors LNK vietinės gamybos laidos sudaro 40 % transliavimo laiko, tačiau jokių su etnokultūra susijusių laidų nerengiama, kartais etnokultūrinė informacija šmėkšteli tik publicistikos ir kultūros laidose, kurios sudaro 2,8 % eterio laiko. Liaudies muzikai skiriama 0,1 % laiko per savaitę. TV4 transliuoja 25 % savos produkcijos, bet jokių su etnokultūra susijusių laidų irgi nekuria. TV3 kuria 30 % originalių laidų, visa kita - užsienio produkcija, o etnokultūra nesidomi.

Regioninės televizijos turi kuklesnes galimybes autorinei kūrybai. Bet skiria daugiau dėmesio etninės kultūros puoselėjimui. Televizija "11 kanalas" (Vilnius) kartu su apskrities administracija rengia laidą, skirtą Vilniui ir jo apylinkėms "Rytų Lietuva", kuria videofilmus "Gražiausios Lietuvos sodybos", kalbos laidą "Kalbėkime, skaitykime, rašykime", teikia savo sukurtas laidas kitoms regioninėms televizijoms. "Šiaulių TV" rodo laidas "Gyvoji istorija" (apie žymiausius Šiaulių krašto kultūros paminklus), kuria videofilmus apie Kelmės kraštą. "Baltikum TV" (Klaipėda) pokalbių laidoje "Diagnozė: įdomus žmogus" supažindina su nusipelniusiais kraštui kultūros, meno ir mokslo veikėjais, laidoje "Sveikata visiems" bendrauja su liaudies medicinos žinovais. "Vakarų Lietuvos televizija" (Klaipėda) kuria kalbos laidas "Mokykimės lietuviškai kalbėti" ir "Apie žemaičius žemaitiškai", dažnai transliuoja kaimo kapelų bei liaudies ansamblių vaizdo įrašus. Siek tiek dėmesio etnokultūrai įsipareigoja skirti ir "Aukštaitijos TV" (Panevėžys), "Pūkas TV" (Kaunas), "Klaipėdos universiteto TV".

Vietinės TV stotys irgi rengia laideles apie vietos bendruomenes, kultūrinį gyvenimą. Televizija "Kupiškėnų studija" laidoje "Pažintys" pasakoja apie žymiausius krašto liaudies meistrus - pynėjus, keramikus, tapytojus, medžio drožėjus, kuria pažintinių laidų ciklą iš Molėtų Etnokosmologijos centro. Didelio populiarumo pelnė humoro serialas "Padebesių kaimo istorijos", kuris kuriamas Subačiaus gyvenvietėje. Jame vaidina paprasti žmonės. Televizija "Raseinių TRC" rengia mokomąją laidą "Kviečiu puodeliui arbatos", puoselėjančią papročius ir tradicijas, laidose "Tautodailės menas" mokoma pinti iš vytelių, rišti verbas, marginti margučius ir t. t., o "Ekologija" populiarina paminklosaugą bei kultūros paveldą. Televizija "JTV" (Jonava) kuria įdomią laidelę vaikams "Kvarkvarelija", joje skamba liaudies dainelės, pasakos. "Mariampolės TV" transliuoja daug apskrities liaudies ansamblių vaizdo įrašų. Televizija "KTV plius" laidoje "Panevėžio žinios" penktadalį laidos skiria kultūros gyvenimo aktualijoms, turi rubriką, skirtą kalbos kultūrai. Unikalūs entuziastai dirba "Peršekininkų TV", apimanti tik Peršekininkų ir aplinkinius kaimus bei miestelius, jie rengia pageidavimų koncertus, reportažus iš vietos saviveiklininkų koncertų, kalendorinių ir religinių švenčių. A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus televizija "AMT" (Anykščiai) rengia laidas apie krašto kultūrą ir paveldą.

Deja, ir dauguma teigiamai pastebėtų radijo bei televizijos programų kūrėjų etnokultūrines laideles transliuoja nereguliariai. Dažnai joms trūksta profesionalumo. Liaudies muzikos rubrikoje neretai skamba harmonizuotos dainos. Dažnai primirštami ir kuklūs įsipareigojimai etnokultūrai. Teisinamasi, kad visos autorinės laidos yra labai nuostolingos.

Valstybė savo nuostatas ir įsipareigojimus tautos identitetui išsaugoti įgyvendina per įstatymus. Priimti nacionalinės kultūros apsaugai ir plėtrai svarbūs Valstybinės kalbos, Bibliotekų, Muziejų, Kilnojamų ir nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos, Archyvų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Visuomenės informavimo ir Kino įstatymai. Tačiau nė vienas šių įstatymų negali tiesiogiai daryti įtaką komerciniams transliuotojams, kad šie įsipareigotų remti ir propaguoti etnokultūrą.

Lietuvoje populiarios dainos, pasakos, papročiai, kalendorinės šventės greitai nyksta, ateityje šių vertybių bus neįmanoma atkurti. Jų vietą komercinių transliuotojų programose užima menkaverčiai, trumpalaikiai pseudokultūros pakaitalai. Radijuje ir televizijoje ypač svarbu populiarinti gyvąją tradiciją, kolektyvinį kūrybos procesą, garantuojantį etninės kultūros atsinaujinimą. Kalbėtina apie asmenis, propaguotinos ilgalaikę išliekamąją vertę turinčios etnokultūros sritys, kaupiančios ir perteikiančios etnokultūros vertybes. Pagrįstai galime didžiuotis seniausia Europoje kalba, gausia archajiška tautosaka, pagoniškos religijos ir mitologijos reliktais, seniausia paprotine teise. Tad šio tautos kultūros lobyno populiarinimas žiniasklaidoje turėtų būti daug intensyvesnis. Būtina rūpintis etnokultūros audiovizualinio paveldo archyvais, aktyviau juos panaudoti visuomenės lavinimui. Būtina kaupti ir saugoti vertingiausius dabar kuriamų etnokultūrinių laidų įrašus. Aukšti laidos "Duokim garo" ir radijo stoties "Pūkas" reitingai liudija, kad visuomenė etnokultūrai neabejinga. Tačiau teigiamus atsiliepimus ir pageidavimus girdėti daugiau tokių laidu siunčia daugiausia vyresni klausytojai. Jaunimas nesimoko ir nedainuoja liaudies dainų, mažiau domisi šalies istorija ir etnokultūra. Daugumoje šeimų etninės tradicijos perdavimo tąsa nutrūkusi, nepakankamai susipažįstama su tautosaka, mitologija, papročiais ir mokyklose.

Visiškai nepateisinama, kad didžiulį techninį ir kūrybinį potencialų turinčios nacionalinės komercinės televizijos ir radijo stotys nekuria profesionaliai paruoštų etnokultūrinių programų, nerengia folkloro festivalių ir liaudies meno renginių reportažų. Gausioje loterijų, azartinių žaidimų ir viktorinų įvairovėje nėra nė vieno tikslinio konkurso etnokultūros temomis.

Komercinio radijo ir televizijos plėtrai ypač svarbus regioninių ir vietinių tinklų kūrimas ir stiprinimas. Kultūrinės globalizacijos kontekste labai svarbus regionų žiniasklaidos savitumo išsaugojimas. Europos Sutarties 128 straipsnyje nurodoma: "Europos bendrija prisideda prie valstybių-narių kultūrų klestėjimo, taip pat gerbia jų tautinę bei regioninę įvairovę". Transliavimo veiklos decentralizacija skatina progresyvią konkurenciją, užtikrina grįžtamojo ryšio galimybę.

Regioninė žiniasklaida, būdama arčiausiai etnokultūros šaknų, galėtų aktyviau ją populiarinti pasitelkdama vietos šviesuomenę. Vietinių laidų kūrėjai galėtų rengti reportažus iš natūralioje aplinkoje egzistuojančių kalendorinių ir šeimos švenčių, folkloro ir liaudies meno festivalių. Būtų naudinga rengti laidas iš vietos muziejų, propaguoti vietinius amatus, sporto šakas ir kultūrinį turizmą. Regioniniai transliuotojai, rengdami tarmiškai įgarsintas laidas, reikšmingai pasitarnautų kalbos etninio savitumo, tarmių ir vietovardžių išsaugojimui, keisdamiesi savo sukurtomis laidomis praturtintų ir paįvairintų repertuarą. Kaip parodė 2000 metais organizuotas regioninių televizijų kūrybos konkursas, dauguma jų stengiasi rengti originalias laidas. Jos galėtų gauti paramą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metais patvirtintos regionų kultūros plėtros programos, kurios 25 punktas žada: "Lietuvos Respublikos biudžete svarbu numatyti lėšų regionų kultūrai plėtoti". Deja, ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė vos keletą prioritetinės regioninės bei etninės kultūros išsaugojimo programos audiovizualinių projektų.

Regionų etninio savitumo išsaugojimas ypač aktualus globalizacijos kontekste. UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos pirmame straipsnyje sakoma: "Tolerancija yra pagarba gausiai mūsų pasaulio kultūrų įvairovei, tai - ne vien moralinė pareiga, bet ir politinis bei teisinis reikalavimas". Teko akivaizdžiai įsitikinti, kokia didelė parama ir dėmesys skiriamas regioniniams transliuotojams Vokietijoje bei JAV. Etnokultūrines tradicijas puoselėjančios programos, folkloro populiarinimo laidos remiamos iš įvairiausių fondų. Milžinišką visuomenės susidomėjimą sukėlė per Čikagos regioninę televiziją demonstruotas filmas "Čikagos lietuviai". Jame turiningai parodyta Lietuvos išeivijos bendruomenė, solidariai sauganti savo kalbą, folklorą, tradicijas. Laidos metu šimtai žmonių skambino specialiems budėtojams, kurie fiksavo gausias pinigines aukas lietuvybės išsaugojimo laidoms paremti.

Įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus asimiliacijos pavojus. Tad tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti orumą ir gyvybingą balansą, kad kurdama atvirą, modernią visuomenę išsaugotų ir tautinį identitetą.

Išvados

Kad elektroninė žiniasklaida ženkliau pasitarnautų nacionalinės kultūros išsaugojimui ir plėtrai, rekomenduotina:

1. Riboti užsienio investicijų dalį žiniasklaidos priemonėse.

2. Riboti žiniasklaidos priemonių koncentraciją ir monopolizaciją.

3. Reguliuoti reklamos srautus ir kokybę.

4. Skatinti savito, baltiško žiniasklaidos stiliaus kūrimą.

5. Kultūros ministerija galėtų organizuoti teminius konkursus, skatinančius pajėgius komercinius transliuotojus kurti profesionaliai parengtas kultūrines laidas.

6. Būtina saugoti ir aktyviau panaudoti etnokultūros audiovizualinį archyvą.

7. Steigti fondus ir ieškoti įvairių sponsoriavimo formų remiant etnokultūros propaguotojus radijuje ir televizijoje.

Tarybos ekspertė Ramunė Vėliuvienė

2002-12-10