1. Stebina tai, kad tokiam Seimo neapgalvotam pasiūlymui pritaria savo raštu Vyriausybei Kultūros ministerija. Neapgalvotam todėl, kad siūloma visą lietuvių etninės kultūros globos sritį, t. y. visumą, atiduoti paveldui, kuris tėra etninės kultūros dalis. Etninė kultūra apima ir paveldą, ir gyvąją tradiciją, t. y. nuolat atsinaujinanti įvairių kultūros reiškinių, tiek materialiųjų, tiek ypač dvasinių, pasaulį, apima gyvą kūrybinį vyksmą. Etninė kultūra formuoja ir ugdo tautinę savimonę, kaip būtiną sąlygą išlaikyti kiekvieno žmogaus identitetui.
2. Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas EKV globos ir politikos klausimais, jos tikslas skatinti lietuvių, atkūrusių savo Valstybinę Nepriklausomybę, tautinės kultūros plėtrą, laiduojančią tautinio tapatumo, tautinės savimonės išsaugojimą ir stiprinimą, kad Lietuva galėtų pasaulio tautų bendruomenėje dalyvauti kaip lygiavertė partnerė.
EKG tarybos uždaviniai - koordinuoti lietuvių tautinės kultūros globą vykdančių institucijų bei visuomeninių organizacijų veiklą; teikti šiais klausimais išvadas ir pasiūlymus Valstybės institucijoms; spręsti strateginius etninės kultūros politikos ir plėtros klausimus.
3. Visais minėtais klausimais Etninės kultūros globos taryba jau daug nuveikusi, nepaisant jai darytų įvairiausių trukdymų: pateikta pasiūlymų dėl naujosios švietimo reformos; dėl etnografinių kaimų išlikimo ir jų tolesnės veiklos pagyvinimo bei pritaikymo plėsti turizmui ir gyventojų užimtumui; dėl Respublikos regioninio pertvarkymo istoriškai susiformavusių etnografinių sričių su jų savitais etninės kultūros bruožais pagrindu; dėl kai kurių tradicinių švenčių (Kūčių, Vėlinių ir kt.) įtraukimo į švenčių ar nedarbo dienų sąrašą; dėl mokesčių tautodailininkams sutvarkymo ir kt.
Etninės kultūros globos taryba 2001 m. birželio 6-8 d. Seime yra organizavusi Tarptautinę konferenciją "Liaudies kultūra III-jame tūkstantmetyje: laiko iššūkis ir naujos paramos formos", kurioje dalyvavo 14-os šalių atstovai su pranešimais. Buvo priimta atitinkama rezoliucija, kurioje Lietuva pripažįstama kaip pirmoji Europos valstybė, turinti etninės kultūros valstybinės globos įstatymą ir šiam įstatymui įgyvendinti sukurtą Etninės kultūros globos tarybą. Tai buvo pateikta kaip pavyzdys daugeliui kitų pasaulio valstybių, šiuo metu aktyviai siekiančių atsispirti neigiamai globalizacijos įtakai ir išlaikyti savo tautinį identitetą. Konferencijos pranešimai ir kita medžiaga jau spausdinama atskirame UNESCO finansuojamame leidinyje-knygoje anglų ir vokiečių kalbomis. Leidinys tuojau išeis iš spaudos.
4. Siūloma Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimo, Etninės kultūros globos tarybos faktiško panaikinimo reforma bus nepatenkinta Lietuvos visuomenė, nes Tarybą sudaro ne tik įvairių valstybinių institucijų (tiesa, keletas priklausančių Kultūros ministerijos sferai yra atšaukę savo deleguotus atstovus), bet ir daugelio visuomeninių organizacijų, vienaip ar kitaip susijusių su lietuvių, tautos kultūros problemomis, visuomenės švietimu ir kt., atstovai. Tarp jų etnologai, tautodailininkai, įvairių liaudies amatų ir verslų meistrai, etnografinių regionų ir atgimstančių vietos bendruomenių nariai. Etninės kultūros globos tarybos ekspertinėje veikloje aktyviai reiškiasi tokios organizacijos, kaip Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvos katalikų akademija, Žemaičių draugija, Lietuvai pagražinti draugija, Etninės kultūros draugija, Aukštaičių akademija, Suvalkijos regionui atstovaujanti Prano Vaičaičio draugija, Dzūkų kultūros draugija.
Realiai ir gana aktyviai drauge dirba Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai - ekspertai įvairiais svarstytais klausimais ruošiant atitinkamas veiklos programas. Palaiko Lietuvos Žemės ūkio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvių visuomeninių organizacijų forumas, Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos kultūros politikos institutas.
5. Visa tai liudija, kad, nepaisant daugiau kaip metai vykstančių įvairiausių trukdymų, siekiant Etninės kultūros globos tarybą panaikinti, Taryba dirba ir yra daug nuveikusi. Tai liudija LR Seimui pateikta Tarybos darbo ataskaita.
6.Siūlyčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriimti dabar siūlomų įstatymų ir nutarimų projektų Dėl etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios, nes tokius projektus priėmus:
vientisa lietuvių etninės kultūros paveldo, o ypač gyvosios tradicijos plėtros bei reguliavimo sistema nebus sukurta;
bus sugriauta savo veikloje jau gerokai įsibėgėjusi lietuvių (tautinių mažumų kultūrą globoja atitinkamas Tautinių mažumų įstatymas) etninės kultūros valstybinės globos sistema, vykdoma norimos panaikinti Etninės kultūros globos tarybos, dirbančios pusiau visuomeniniais pagrindais, nes ji turi tik 3 etatinius darbuotojus;
nebus pasiekta ženklesnio ekonominio efekto, nes daug lėšų pareikalaus įstatymų pertvarkymas įvairių komisijų bei pakomisijų sudarymas ir t. t.;
bus suerzinta visuomenė ir ją Taryboje atstovaujančios organizacijos, jau padedančios Tarybai vykdyti jos uždavinius ir savo darbu efektyviai prie jų prisidėjusios;
pagaliau patsai LR Seimo 1999 m. priimtasis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas pakibs ore ir nebebus įgyvendinamas, kaip yra neįgyvendinta daugelis kitų įstatymų. Ir tai, reikia pripažinti, nedaro didelės garbės nei Lietuvos Respublikos Seimui, nei Lietuvos Vyriausybei.
Prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė
